Širvintiški, ir tu neskubėk – tada būsi pirmas!

Pripažįstama, kad reguliuojamiems elektros vartotojams elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo kitų metų gali brangti 10 proc., nereguliuojamiems – iki 50 proc. Tarp tų nereguliuojamų atsidūrė pareigingi elektros vartotojai, kurie neketino lakinti šunį medžioklės dieną ir iš anksto suskubo pasirinkti elektros tiekėją. Valdžios sprendimų dėka paaiškėjo, kad liaudies išmintis, jog pirmesnis pasirenka didesnį blyną, yra atgyvena. Į pirmą planą buvo iškeltas sovietmečiu ypač pamėgtas lietuvių liaudies posakis: „Neskubėk, ir būsi pirmas!“

Ir taip esant nemažai įtampai dėl elektros reformos, žibalo į ugnį įpylė pranešimas, kad nepriklausomi elektros tiekėjai, su kuriais vartotojai jau sudarė sutartis, neprivalo sekti Vyriausybės pavyzdžiu ir klientams siūlyti atidėti sutarties įsigaliojimą iki 2022 metų liepos 1 dienos. Tai reiškia, kad sudariusieji sutartis mažiausiai pusmetį už elektros energiją mokės daugiau negu tie, kurie pasirinkimą atidėliojo paskutinės minutės pasiūlymui ir dabar sulaukė Vyriausybės užuojautos. Jiems iki kitų metų liepos 1 d. visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ elektrą tieks pigiau negu kiti rinkos dalyviai tieks tiems, kas jau sudarė sutartis.

Supraskite, kad tiekėjai neklimps į nuostolius darydami labdarą, o štai visuomeninis tiekėjas valdžiai pritariant galės dirbti ir nuostolingai.

Visuomeninės elektros energijos kainą planuojama nustatyti ir paskelbti lapkričio pabaigoje. Tik tada paaiškės, kiek visuomeninė elektros kaina bus žemesnė už vartotojams sutartyse su nepriklausomais tiekėjai įtvirtinta kaina ir kokius nuostolius dėl to patirs valstybė.

Kadangi galutiniame rezultate biudžeto skyles reikės užlopyti, Vyriausybė į nagą paims tuos, iš kurių dar galima kažką paimti.

Dėl kilusios sumaišties ir nesusipratimų strėlės laidomos į Vyriausybės pusę, kurios komunikacija spalį buvusi tiek „nerišli“, kad visuomenė taip ir nesuprato, ką jai daryti. Tuo tarpu energetikai bando valdžiažmogius užtarti sakydami, jog pasielgta kaip tik protingai: Seimo sprendimas pusmečiui atidėti elektros rinkos liberalizavimo terminą leidžia išvengti situacijos, kai privalėję, bet nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo gyventojai būtų priversti nuo kitų metų mokėti už brangesnį vadinamąjį garantinį tiekimą. Žodžiu, Vyriausybė taip apdraudė nuo kišenių patuštinimo apsileidėlius, išsižiojėlius ir piktnaudžiautojus.

Kiek Širvintų rajone yra suklaidintų ar nežinomybėje atsidūrusių elektros vartotojų?

Kaip „Širvintų kraštą“ informavo ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas, bendrovė neturi nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo pagal savivaldybes duomenų. Visoje Lietuvoje iš viso yra apie 770 tūkst. namų ūkių, patenkančių į antrąjį etapą. Šiuo metu tiekėją antrame etape yra pasirinkę apie 38 proc. buitinių vartotojų, o apskritai, skaičiuojant ir pirmąjį, ir trečiąjį etapą, – 33 proc. šalies namų ūkių.

Kadangi detalesne informacija apie elektros vartotojus nesidalija nei energetikai, nei statistikai, pabandysime paanalizuoti. 2010 metų rugpjūtį tuomet dar Rytų skirstomieji tinklai (RST) džiaugėsi, kad įmonė atnaujino klientų aptarnavimo skyrių Širvintose, Kalnalaukio g. 3. „Atnaujinti skyrių RST nusprendė atsižvelgdama į klientų poreikius ir strateginius RST tikslus. Naujame moderniame skyriuje bus aptarnaujami Širvintų rajono gyventojai ir RST verslo klientai,“ – pranešime spaudai rašė RST ir pridūrė, kad „Širvintose įsikūręs RST skyrius aptarnauja 9500 namų ūkių ir 350 verslo įmonių“.

Tikėtina, kad šie skaičiai buvo teisingi ar arti teisybės, nors įvairių abejonių gali kilti. 2011 metais vykusio Gyventojų surašymo metu buvo renkama statistika ir apie namų ūkius. Taigi, Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais Širvintų rajone buvo 7676 namų ūkiai, turintys elektrą. 2863 šie ūkiai buvo Širvintų mieste, 4813 – savivaldybės kaimiškosiose vietovėse. Didžiausią dalį elektrifikuotų būstų (4165) sudarė kaimo vietovėje esantys vienbučiai gyvenamieji namai, o mieste dominavo butai (2058) tribučiuose ir didesniuose namuose. Įdomu tai, kad elektrą turėjo ir mieste buvę 3 namų ūkiai, įsikūrę negyvenamuose pastatuose. Kaime tokių buvo net 22.

Pabaigai – paika mintis, toptelėjusi galvon. Pirmajame etape beveik 66 proc. visų vartotojų (63,5 tūkst.) pasirinko visuomeninį tiekėją „Ignitis“. Antrajame etape šį tiekėją pasirinko dar apie 71 proc. Kalbant konkrečiais skaičiais, lapkričio 3-iosios duomenimis vien antrame etape šį tiekėją pasirinko 207,3 tūkst. – beveik 2,4 karto daugiau nei sudėjus visus kitus tiekėjus pasirinkusius vartotojus. Prie abiejų grupių pridėkime dar 97,2 tūkst. III etapo dalyvių, kurie jau pasirinko „Ignitis“ grupę, ir gausime didžiulę vartotojų grupę. Kažkodėl atrodo, jog būtent suskubę „Igničio“ vartotojai pirmiausia ir sumokės visuomeniniam tiekėjui, kad šis valdžios palaiminimu pigesnę elektrą tiektų nepasirinkusiems.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 12 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+