Anksčiau Širvintose buvo atsijungusios ir kelios įmonės, bet dabar jos ir vėl pareiškė norą prisijungti. Matyt, savarankiškas šildymas neatnešė lauktų rezultatų.
Netrukus vėl prasidės šaltieji metų mėnesiai, kurių metu teks galvoti, kaip sušildyti savo būstą. Lengviausia, matyt, yra tiems, kurie šiluma į namus tiekia „Širvintų Šiluma“. Kiek sunkiau privačiuose namuose gyvenantiems: jiems reikia patiems pasirūpinti kuru, jo sandėliavimu.
Privačių namų gyventojai tampa krosnies „įkaitais“
Vienas iš didžiausių privačių namų gyventojų rūpesčių yra tai, kad, atėjus šildymo sezonui, kūrenimo katilas turi būti prižiūrimas bene visą parą. Žinoma, dabartiniai katilai reikalauja gerokai mažiau priežiūros: kūrenimo laikas gali siekti ir dvylika valandų. Tačiau tokia priklausomybė vis tiek neleidžia per šalčius palikti namų be priežiūros kelioms dienoms.
Ne ką menkesnė priežastis – kasmet pranešama apie neatsargaus šildymosi pasekmes – gaisrus. Internete galima surasti informacijos, kad kiekvienais metais šaltuoju sezonu vidutiniškai penki gaisrai kyla būtent dėl neatsargaus kūrenimo, dažniausiai todėl, kad krosnys būna paliktos be priežiūros.
Kai kurie gyventojai nusprendžia prisijungti prie automatizuoto centrinio šildymo, vien tam, kad išvengtų visų šių problemų. Tokia praktika didžiuosiuose šalies miestuose yra gana populiari, tačiau mažesniuose, tokiuose kaip Širvintos, tai pasitaiko gana retai.
Šiuo metu Širvintose vos du gyvenamieji privatūs namai yra prisijungę prie „Širvintų šilumos“ šildymo sistemos.
Kompensuojamas didesnis plotas
„Širvintų šilumos“ direktorius Sigitas Jozonis teigia, kad plėtra yra visada teigiamas dalykas, tad jei atsirastų daugiau klientų, kurie nori prisijungti – nuo to tik geriau.
„Gyventojas, norintis prisijungti, turi visų pirma kreiptis į mus, nes procesas sudėtingas. Viskas priklauso nuo namo vietos, nes jei tektų toli tiesti vamzdžius – investicija neatsipirks. Tuomet tiestume tik tada, jei patys gyventojai nuspręstų prisidėti prie trasos tiesimo,“ – apie prijungimo subtilybes pasakojo S. Jozonis.
Anot direktoriaus, jei trasos tiesimas atsiperka per dešimt metų, darbai bus vykdomi. Vis dėlto dėl kiekvieno namo reikia konkrečiai skaičiuoti.
Šiuo metu Širvintose galioja šildomo ploto kompensavimo tvarka, kuomet rajono pensininkams ir kitiems, kurie turi lengvatų, apmokama dalis šildymo išlaidų. Anksčiau buvo kompensuojami 38 kv.m, o nuo šių metų gerokai daugiau – vienam žmogui 50 kv.m.
S. Jozonis taip pat pasakojo, kad anksčiau Širvintose buvo atsijungusios ir kelios įmonės, bet dabar jos ir vėl pareiškė norą prisijungti. Matyt, savarankiškas šildymas neatnešė lauktų rezultatų.
Privataus šildymo privalumai
Nors atrodytų, kad centralizuotas šildymas turi nemažai privalumų, tačiau daugelis gyventojų pasirenka savo būstą šildyti patys.
Toks pasirinkimas padeda užtikrinti, kad namuose bus šilta jau tada, kai norės patys žmonės, o ne tada, kai pagal galiojančią tvarką lauko oro temperatūra atitiks keliamus reikalavimus ir bus įjungtas šildymas visiems. Be to, ir šildymo sezoną galima nutraukti tada, kai nori, o ne tada, kai už tave kas nors nusprendžia.
Taip pat privačių namų šildymas padeda kontroliuoti šildymo sąnaudas: namo savininkas pats renkasi, kuo jam kūrenti, kokią pinigų sumą išleisti. Tad keliami mokesčiai už šilumą neturi jokios prasmės. Pamatuoti, kuris šildymas kainuoja pigiau yra pakankamai sudėtinga, nes tai priklauso nuo buto ar namo dydžio. Žinoma, priklauso ir nuo to, ar pats žmogus gali sau parūpinti žaliavas kūrenimui, ar turi pakankamai laiko ir panašiai.
Kūrenant krosnis patiems lengviau kontroliuoti ir temperatūrą namuose: juk kūreni, kiek, kada ir kaip nori.
Netinkamas kuras kenkia oro kokybei
Pasak aplinkosaugininkų, pablogėjus finansinei gyventojų padėčiai, į krosnį keliauja ir ne vien tam pritaikytas kuras, o ir įvairiausios buitinės atliekos, tekstilė ir t.t. Dėl šios priežasties dažnai pablogėja aplinkos oro kokybė.
Beje, pernai Kauno miesto savivaldybė viena iš pirmųjų Lietuvoje nusprendė atlikti tyrimus, kurie padėtų nustatyti, kokią įtaką individualių namų šildymas daro aplinkos oro kokybei. Buvo matuojamos kietosios dalelės, anglies monoksidas bei azoto dioksidas. Tyrimo rezultatai kol kas dar nėra paskelbti viešai, tačiau manoma, kad individualių namų šildymas oro kokybei daro maždaug 20-30 procentų įtakos, būtent todėl gyventojai skatinami šildymui naudoti tik tam pritaikytą kurą, prižiūrėti kūrenimo katilų būklę.
Tikimasi, kad tokius tyrimus šiais metais užsakys bent dar penkios savivaldybės. Bent jau kol kas tarp jų Širvintų savivaldybės, greičiausiai, neišvysime.
Aura Jankūnaitė
Reklama: židiniai
