Naujausiais Gyvūnų augintinių registro duomenimis, Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 165 tūkst. kačių, tačiau jų skaičius gali būti gerokai didesnis. Europos augintinių pašarų gamintojų federacijos teigimu, realus kačių skaičius Lietuvoje viršija 600 tūkst.
Minėtas registras rodo, kad užregistruotų kačių skaičius nuolat auga ir Širvintų rajone. Pavyzdžiui, 2023 metų sausio 1 dieną mūsų savivaldybėje buvo įregistruotos 428 katės (1 jų įvežta iš Ukrainos. Per metus kačių padaugėjo 115, o įvežtų iš Ukrainos – 3. Šių metų pradžią sutikome turėdami jau 656 kates (padaugėjo 113), tarp jų 4, įvežtos iš Ukrainos.
Kačių daugėja kiekvieną šių metų mėnesį: iki spalio 1–osios Širvintų rajono savivaldybėje užregistruota 90 kačių (taigi, jų skaičius galimai viršijo 700), o iki metų pabaigos gali būti viršytas metinis naujai įregistruojamų rainiukų vidurkis.
Nuolat augantis gyvūnų augintinių skaičius rodo pagerėjusį augintojų požiūrį į nustatytą tvarką, taip pat galiojančius reikalavimus. Žinia, kai kurių vaistų augintojams nenupirksi, jei kačiukas ar šuniukas nėra įregistruotas Gyvūnų augintinių registre.
Tiesa, šį maždaug 700 rajone tikrai gyvenančių kačių skaičių gali iškraipyti neišregistruoti nugaišę gyvūnai, nors Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės numato, jog gyvūnas augintinis išregistruojamas per 14 kalendorinių dienų nuo jo nugaišimo ar nugaišinimo, ar nužudymo, dingimo (vagystės, pabėgimo ar pan.), išvežimo į kitą valstybę. Dėl tokių faktų gyvūno augintinio laikytojas ar savininkas nedelsdamas turi kreiptis į veterinarijos gydytoją ar ženklintoją, arba pats įrašyti pasikeitusius duomenis apie gyvūną augintinį, jį išregistruoti ar pranešti gyvūno augintinio dingimo, išvežimo į kitą valstybę faktą per Elektroninius valdžios vartus prisijungęs prie Gyvūnų augintinių registro.
Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymą reglamentuoja veterinarijos reikalavimai. Anapus išėję gyvūnai gali būti užkasti privačioje valdoje, tačiau duobė turi būti ne mažesnė kaip 1 metro gylio, o laidojimo vieta – atokiau nuo pastatų, vandens telkinių. Gyvūno gaišena gali būti sudeginta deginimo įmonėje arba patvirtintame gyvūnų augintinių gaišenų krematoriume, o pelenai gali būti saugomi urnose, užkasami gyvūno laikytojo privačioje valdoje ne mažiau kaip 0,5 metro gylyje. Netinkamai palaidojus augintinį, gresia administracinė atsakomybė, o nusižengusiam asmeniui gali būti skiriama bauda iki 579 eurų.
Sunku įsivaizduoti geraširdišką močiutę, nešančią savo katinėlį „čipuoti“, juo labiau bandančią prisijungti prie registro ar vėl važiuojančią pas veterinarą, kad išregistruotų išėjusį anapilin. Greičiausiai kur nors sodelio kampe tyliai pakapstė duobutę, ant kuklaus kauburėlio padėjo gėlytę.
Tik ką daryti tiems gyvūnų augintojams, kurie gyvena mieste, privačios žemės valdos neturi? Anksčiau ar vėliau su jais teks atsisveikinti. Jei Europos pašarų federacijos įžvalga apie realų kačių skaičių yra teisinga, tai rajone realus kačių skaičius galėtų suktis apie 3 tūkstančius. Turint tai omeny, nedaug apsiriksime pasakę, kad kone kasdien kur nors rajone su šiuo pasauliu atsisveikina katytė. Nėra garantijos, kad visos įregistruotos išregistruojamos prisilaikant reikalavimų, tą patį galima būtų pasakyti ir apie neįregistruotas. Rajone nėra legaliai veikiančių gyvūnėlių kapinių, neteko girdėti ir apie nelegalias. Pasiteiravus kelių skaitytojų nuomonės, kur tokiu atveju reikėtų dėti gaišeną, išgirdome siūlymų vežti į mišką ar kūnais atsikratyti buitinių atliekų konteineryje.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
