Pritrūkus kelių balsų Seime didelės audros sulaukęs Nekilnojamojo turto (NT) mokestis buvo trumpam atidėtas, tačiau stebėtinai greitai sugrįžo ir sulaukė pritarimo. Socialdemokratų deleguotas finansų ministras Rimantas Šadžius pateikė pakoreguotą NT mokesčio projektą, kuriam po pateikimo pritarė 72 Seimo nariai, kuriems prieš oponavo 36, o 9 balsuodami susilaikė. Toliau projektą kartu su kitais mokestiniais pakeitimais svarstys Seimo komitetai.
Tarp neriančių NT kilpą ant mokesčių mokėtojo kaklo buvo ir Deltuvos pietinėje apygardoje suklaidintų ukmergiškių bei širvintiškių į Seimą išrinkta socialdemokratė Indrė Kižienė. Tuo stebėtis nereikia: stokojantys idėjų, kaip valstybei užsidirbti, socialdemokratai pasirinko lengviausią būdą – dar kartą apmokestinti tai, kas buvo įgyta jau sumokėjus pajamų, pelno, paveldėjimo ar kitus mokesčius.
Nenustebsime, jei kadencijos pabaigoje iš Kižienės ir jos raudonųjų draugučių išgirsime pasiūlymą tautą apmokestinti laisvės mokesčiu. Toks jau egzistavo Romos imperijoje, o jį mokėti turėjo laisvę gavę vergai. Jei jau išsivadavome iš sovietų, mokėkime už gautą laisvę.
Prieš NT pateikimą nutekinti faktai apie siūlomas 20 tūkst. eurų ar net 40-50 tūkst. eurų grindis pasirodė esą gandai: Vyriausybė dabar siūlo savivaldybėms nustatyti 10 tūkst. eurų neapmokestinamojo turto „grindis“ fizinio asmens pagrindiniam gyvenamajam būstui ir 50 tūkst. eurų „grindis“ kitam nekomerciniam NT. Pastarąją sumą būtų galima laikyti saldainiuku, mat anksčiau už kitą turtą buvo siūloma mokesčius mokėti nuo 20 tūkst. eurų.
Ekspertai tai laiko silpna socialdemokratų ir jų talkininkų reformos vieta. Patvirtinus, apsimokės gyvenamą vietą deklaruoti mažiau vertingoje kaimo sodyboje, sodų bendrijos namelyje ar bute keturbutyje, o turimą butą, kuriame gyvenama, laikyti „kitu nekomerciniu NT“ ir taip gauti 50 tūkst. eurų grindis.
Situacijų gali būti įvairių, nes ir turimo NT turto vertė gali skirtis. DELFI pateikė Užimtumo tarnybos pateiktus duomenis apie vidutines NT kainas šalies savivaldybėse 2024 metais. Remiantis jais, 2 kambarių butas Širvintų rajono savivaldybėje pernai kainavo 52 tūkst. eurų. Lyginant, šiek tiek daugiau jis kainavo Šalčininkuose (55 tūkst.), bet buvo mažesnis laipteliais žemiau stovinčiose Plungės, Varėnos, Tauragės (po 49 tūkst.), Jonavos (48 tūkst.) ar Ukmergės (42 tūkst.) savivaldybėse.
Abejojantys šių kainų tikslumu iš dalies yra teisūs, kadangi pateikiamos NT pardavimo kainos regionuose yra vidutinės visoje savivaldybėje, skaičiuojant ir kaimo vietoves. Tuo tarpu miestų savivaldybėse šios kainų žirklės ne tokios plačios, o vidurkiai – natūraliai aukštesni. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste, kur dešimtmečiais pastebimos Širvintų miestui identiškos butų kainos, 2 kambarių buto vidutinė kaina pernai buvo 63 tūkst. eurų. Jei ne šis niuansas, mūsų rajonas būtų ne trečiajame kainų dešimtuke, o kiek aukščiau.
Tačiau pagal vidutines namų pardavimo kainas šalyje esame 11-toje vietoje – pernai namas rajone vidutiniškai buvo parduodamas už 156 tūkst. eurų. Laipteliu aukščiau praleidome turtingų žmonių apgyvendintą Kauno rajoną (163 tūkst.), o aplenkėme Druskininkus (134 tūkst.), Molėtus (132 tūkst.), Šiaulių miestą (121 tūkst.), kaimyninę Ukmergę (90 tūks.) ir dar per 40 savivaldybių.
Šios kainos – tai signalas, koks mokestis bus nutaikytas į Širvintų rajoną. Netrukus mus pasieks naujas masinis nekilnojamojo turto vertinimas, taip pat planuojama savivaldybes įpareigoti mokesčio grindis nustatyti bent 2 kartus per kadenciją.
Ironišką šypseną žadina valdančiųjų nusikalbėjimai ir bandymas nukreipti kritikos strėles. Pavyzdžiui, finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad „grindimis siekiama apsaugoti gyventojus nuo galimo savivaldybių politikų godumo“. Kiek bus pagrindinio būsto mokesčio mokėtojų ir kokias jie mokės sumas, Seimo „geručių“ valia turės nuspręsti pačios savivaldybės, ir tai reikės padaryti iki lapkričio pabaigos.
Ar Seimas priims patikslintus NT mokesčio įstatymo pakeitimus, tikėtina paaiškės prieš Jonines. Tapo liūdna tradicija, kad išsiskirstydamas atostogauti Seimas padovanoja kokį nors esminį sprendimą. Priėmus, pakeitimai įsigaliotų 2026 metų sausio 1 dienos.
Lietuvos teisininkai jau pareiškė mokesčių reformoje įžvelgiantys galimus Konstitucijos pažeidimus. Seimui adresuotoje peticijoje, kurią visi piliečiai gali pasirašyti internetu (peticijos.lt) iki gegužės 31 d., prašoma mokesčių reformos projektų svarstymą stabdyti „iki bus pašalintos galimos pažeidimų rizikos“.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
