Šį trečiadienį pasaulyje minima Tarptautinė geografinių informacinių sistemų (kitaip – GIS) diena.
Ko gero, šiandien tik geografams svarbu, kad Kangedai (XIX a. pradžioje – Kongedi), o dar tiksliau – šalia jų esantis taškas, turi savo geografinį adresą, kuris išreiškiamas taip: Platuma – 55°06’31“, Ilguma – 24°46’54“. Kangedai buvo vienas iš taškų, jungęs šią vietovę su Balninkais ir Ambraziškiais. Taip buvo nuspręsta po to, kai Tartu universiteto astronomijos observatorijos vadovas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė sukūrė dienovidinio lanko matavimo metodiką, kuri pavadinta jo vardu.
Struvės tyrinėjimų rezultatas – apie 2820 km ilgio grandinė, jungianti trianguliacijos tinklų fragmentus, kitaip dar vadinama Struvės lanku. Trianguliacija remiasi trikampių ir jų tinklų sudarymu bei apskaičiavimu. Šių trikampių viršūnės ir yra specialiais ženklais įamžinti Struvės geodezinio lanko punktai, kurių vienas – Gelvonų seniūnijoje esančiuose Kangeduose.
Seniausia trikampių tinklų grandinės atkarpa buvo sudaryta Vilniaus gubernijoje 1816-1821 metais, taigi dabar kaip tik minėtume šio didelio darbo 200 metų jubiliejų. Pas mus mokslinį tyrimą projektavo ir matavimo darbus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas Karlas Tenneris, o pats Struvė 1822-1831 metais savo iniciatyva organizavo trianguliacijos tinklo sudarymą Estijoje ir Latvijoje.
Šie XIX a. geodezinio lanko skaičiavimai anuomet buvo patys tiksliausi, jais buvo remiamasi dar visą šimtmetį trianguliacijos metodu skaičiuojant ir tikslinant Žemės parametrus.
Šiandien, kai žemėlapiai sudaroma naudojantis kosminiais palydovais ir jų fiksuojamais vietos nustatymais, Struvės lankas bei to meto technologijos žmoniją domina tik kaip istorinis ir kultūrinis paveldas. Tad nė kiek nekeista, kad prieš 15 metų, 2005-aisiais, Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.
Rajone turime į Pasaulio paveldą įrašytą Kernavės archeologinę vietovę. Labai gaila, kad dėl tuometinio rajono vadovų neišmanymo bei nesidomėjimo buvo praleista proga užfiksuoti dar vieną Pasaulinio paveldo adresą, esantį Širvintų rajono teritorijoje – Struvės geodezinio lanko Kangedų trianguliacijos punktą.
Į Pasaulio paveldą įrašytą Struvės geodezinį lanką šiandien sudaro 34 punktai, iš kurių 3 – Lietuvoje. Tai Gireišiai, Meškonys ir Paliepiukai. Kitos lanko vietos saugomos nacionaliniu lygmeniu. Arba visai nesaugomos, kadangi apie jas net neprisimenama.
Šiandien akivaizdu, kad savo laiku tuo užsiėmus, tarp Struvės geodezinio lanko objektų galėjo būti ir Kangedai. Kadangi Pasaulio paveldo objektai yra gausiai lankomi turistų, artima Vilniaus kaimynystė būtų garantavusi populiarų maršrutą: aplankius Kernavę, būtų smagu mobiliuoju telefonu ar navigacijos įranga pasitikrinti savo koordinates prie užfiksuoto Kangedų taško. Na o mums – didelė garbė tokiame mažame rajone turėti net du tokius objektus.
Tarpukariu pietrytinėje Lietuvos dalyje pirmos eilės trianguliacijos objektai laikyti Kangedai, Sutkiškiai, Ambraziškiai. Visos Lietuvos 1 eilės trianguliacijos tinklo projektas buvo parengtas 1926 metais. Pagrindinę projektuojamojo tinklo dalį sudarė žiedinė trikampių grandinė, susieta su Baltijos grandine ir einanti šiauriniu Lietuvos pakraščiu iki Pandėlio, toliau šalia demarkacijos linijos, skyrusios lenkų okupuotą Vilniaus kraštą nuo Ddidžiosios Lietuvos iki Širvintų ir Vievio. Čia grandinė sukosi į vakarus Kauno ir Jurbarko kryptimi, kur jungėsi su Baltijos grandine.
Šių metų pradžioje dėl Struvės geodeziniame lanke buvusio Kangedų trianguliacijos punkto teko bendrauti su šios srities specialistais. Vilniaus universiteto Geodezijos instituto profesorius Eimuntas Paršeliūnas apgailestavo, kad savo laiku nebuvo rimčiau užsiimta įdomiu Kangedų trianguliacijos punktu. Šis punktas jo buvo tiriamas, profesorius net buvo atsikasęs akmenį, žymintį punkto tašką.
Tada sutarėme, kad, pasitaikius progai, profesorius vietoje daugiau papasakos apie Kangedus, tačiau tuojau pat paskelbta pandemija ir karantinas sustabdė tuos planus. Tikimės anksčiau ar vėliau prie to grįžti.
Kaip mums apie tai yra rašiusi VĮ „GIS-Centras“ Nacionalinių erdvinės informacijos paslaugų skyriaus vedėja Giedrė Beconytė, Lietuvos erdvinės informacijos portale viešai pasiekiamas geodezinio pagrindo duomenų rinkinys (GPDR), ten galima atskirti ar geodezinis punktas yra trianguliacijos. Bet gali ir nebūti duomenų apie tai, ar yra bokštas. Bokštų apskritai mažai turbūt belikę.
Būtent dėl to šiandien tokie objektai gali tapti vertybe. Ko gero, šiandien žinomiausias rajone dar išlikęs trianguliacijos bokštas yra Juknonyse. Analogiškas metalinis trianguliacijos bokštas yra išlikęs ir Ramučiuose (Kauno raj.).
Anot Eimunto Paršeliūno, sovietmečiu tokius bokštus statė kariškiai. Po sovietinės kariuomenės išvedimo bokštai ne tik prarado savo paskirtį, bet dažnai ir jais suinteresuotą šeimininką. Galima net neabejoti, kad tai, kas šiandien atrodo lyg svetimkūnis, po dešimtmečių bus istorinė vertybė, kurią būtina išsaugoti. Šiandien tokį bokštą galima būtų laikyti technikos paminklu, kam nors panaudoti, o gal, pavyzdžiui, net iš Juknonių perkelti į Kangedus ir taip pažymėti Struvės geodezinio lanko punktą. Proga įšokti į nuvažiavusį traukinį dar yra, nepraleiskime bent tokios galimybės, kol galima pritraukti ir europines lėšas bei dėmesį.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 17 d. laikraščio numeryje.
