Pastaraisiais metais pasirodo nemažai pranešimų apie Lietuvoje pastebėtas ar kitaip užfiksuotas rudąsias meškas. Per pastarąjį dešimtmetį esame rašę ir apie kelis tokius atvejus Širvintų rajone. Vienąsyk buvo aptikti meškos pėdsakai, kartą meška buvo nufotografuota apsilankiusi medžiojamų žvėrių šėrykloje.
Internete veikia kelios svetainės, kuriose žymimi meškų apsilankymai (tikėtina, ne visi). Vieną tokią svetainę (biomon.lt), kurioje pateikiami 2024–2026 metų duomenys, administruoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, tačiau joje nėra žinių apie mūsuose apsilankiusias rudąsias. Arčiausiai rajono užfiksuotas Vilniaus rajone, palei Alionių telmologinį draustinį gegužės pradžioje pasirodęs rudasis lokys. Daugiau tokių atvejų užfiksuota kitapus Neries ties Kernave. Šią vasarą ir rudenį čia užfiksuota 11 atvejų, kai apsilankė lokys, naujausias jų – spalio 11 dieną. Visais atvejais lokys nusiaubė bitynus.
Tai, kad lokys pamažu artėjo mūsų rajono link, leido įtarti, jog Neris jam netaps kliūtimi. Meškos, kaip ir daugelis laukinių gyvūnų, gerai plaukia, todėl upė ar ežeras joms nėra kliūtis. Pernai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija paskelbė įrašą, kuriame nufilmuota Švenčionių rajone, Žeimenos upėje plaukianti meška.
O štai meškų apsilankymą mūsų rajone įrodo tos pačios Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sukurtas Lietuvoje pastebėtų meškų žemėlapis (meskos.lt). Jo duomenimis, šią vasarą, liepos 8 dieną, viena suaugusi meška buvo nufilmuota miškelyje palei Širvintos upę tarp Meižių ir Gorupės, maždaug 7 km nuo Žemųjų Viesų. Trumpesnį nei 1 min. vaizdo įrašą draugijai atsiuntė Irina Kovalenka.
Kadangi šis atvejis buvo užfiksuotas anksčiau, nei paminėti bitynų nusiaubimai kitapus Neries, didelė tikimybė, kad tai padarė prie Meižių stebėta meška, persikėlusi kitapus Neries. Tiesa, ankstesni atvejai buvo fiksuoti arčiau Žaslių, o vėlesni – arčiau Kernavės, tai gali būti, jog darbavosi ir skirtingos meškos.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
