Etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją, išreikšdama palaikymą Seimo nario Roberto Šarknicko iniciatyva pateiktam siūlymui į Atmintinų dienų sąrašą įtraukti Sutartinių dieną (lapkričio 16 d.).
Tarybos nuomone, atmintinos dienos skyrimas sutartinėms prisidėtų prie šios į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos vertybės puoselėjimo, tokiu būdu vykdant tarptautiniu lygiu Lietuvos prisiimtą įsipareigojimą išsaugoti sutartinių tradicijos gyvybingumą.
Kartu Taryba siūlo į Atmintinų dienų sąrašą įtraukti ir kitas etninės kultūros požiūriu svarbias dienas – Tautinio kostiumo (liepos 6 d.), Tarmių (vasario 21 d.), Tautodailės (lapkričio 26 d.).
Tautinio kostiumo dieną minėti per Valstybės dieną (liepos 6-ąją) jau ne vienerius metus kviečia Lietuvos nacionalinis kultūros centras: šiai atmintinai dienai įtvirtinti buvo surengta ne viena akcija, Tautinio kostiumo diena (liepos 6-ąją) yra gana plačiai žinoma ir priimama visuomenėje. Jos pripažinimas valstybiniu lygiu sustiprintų šios dienos pozicijas ir paskatintų visuomenę labiau gerbti ir branginti tautinį kostiumą kaip vieną iš svarbiausių tautinio bei pilietinio solidarumo simbolių.
Idėja minėti Tarmių dieną vasario 21-ąją – kartu su Tarptautine gimtosios kalbos diena – buvo išsakyta pažymint Tarmių metus. Ją iškėlė aukštaičių tarmės puoselėtojai. Tarybos nuomone, šis siūlymas yra vertas dėmesio: minint gimtosios kalbos dieną būtų prasminga prisiminti ir tarmes. Tarmių diena padėtų įsitvirtinti palankesniam tarmių vertinimui visuomenėje, prisidėtų prie jų išlikimo.
Minėti Tautodailės dieną (lapkričio 26 d.) Taryba siūlo atsižvelgdama į Lietuvos tautodailininkų sąjungos nuomonę ir tradicijas. LTS nariai lapkričio 26-ąją pažymi kaip Tautodailės dieną jau ne pirmas dešimtmetis. Šios dienos proga organizuojamos tautodailės parodos ir kiti renginiai. Tarybos nuomone, šią dieną vertėtų pripažinti valstybiniu lygiu, siekiant kelti tautodailės tradicijų vertės suvokimą visuomenėje.
Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme trūksta dėmesio tradicinėms kalendorinėms šventėms, turinčioms didelę vertę ir reikšmę visuomenės gyvenime. Iš viso turtingo, daugybę švenčių apimančio tradicinio kalendoriaus Atmintinų dienų įstatyme yra įtrauktos tik dvi švenčių dienos: Kazimiero (Špokų) diena (kovo 4 d.) ir Šilinė (rugsėjo 8 d.).
Tarybos įsitikinimu, į Atmintinų dienų įstatymą būtina įtraukti šias ypatingą reikšmę visuomenėje turinčių tradicinių švenčių dienas: Trijų Karalių, Šv. Agotos, Užgavėnių, Jurginių (Jorės, Pergrubijaus), Verbų sekmadienio, Didžiojo ketvirtadienio, Didžiojo penktadienio, Didžiojo šeštadienio, Atvelykio, Sekminių, Šv. Martyno. Tarybos ekspertų nuomone, tai pačios svarbiausios tradicinio kalendoriaus dienos, kurioms būtina pirmiausia suteikti valstybės pripažinimą. Tačiau ateityje būtų galima pagalvoti ir apie kitų tradicinių kalendorinių švenčių įtraukimą į Atmintinų dienų sąrašą.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai Etninės kultūros globos tarybos pateiktą raštą „Dėl Atmintinų dienų įstatymo papildymo“ galima rasti čia.
Etninės kultūros globos tarybos informacija
