Skaityta: 1 355
Valstybės dienos minėjimas
Liepos 6 dieną Kernavėje Pilies kalne vyko Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimas. Pagiedojus Lietuvos himną, visus susirinkusius su švente pasveikino Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis bei Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
Ant Pilies kalno buvo išskleista ir piliakalnių papėdės link nuvingiavo ypatinga 1000 metrų Lietuvos trispalvė. Praėjusiais metais pabuvojusi Vilniuje, Trakuose ir net Briuselyje, šiais metais Valstybės dienos proga ši vėliava atkeliavo į Kernavę. Rekordinei trispalvei pasiūti prireikė 3 kilometrų medžiagos, sveriančios 250 kilogramų, ją siuvo daugiau nei 100 žmonių. Pagrindiniai akcijos organizatoriai – Jaunimo organizacija „Darbas“.
Remigijus Bonikatas
23, 8, 11 – Vėliavą nešė šimtai žmonių…
16 – Su Valstybės diena sveikino: Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys, Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis bei Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
27, 28, 31 – Piliakalnių papėdės link nuvingiavo 1000 metrų Lietuvos trispalvė.

Vėliavą nešė šimtai žmonių...
Liepos 6 dieną Kernavėje Pilies kalne vyko Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimas. Pagiedojus Lietuvos himną, visus susirinkusius su švente pasveikino Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis bei Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
Ant Pilies kalno buvo išskleista ir piliakalnių papėdės link nuvingiavo ypatinga 1000 metrų Lietuvos trispalvė. Praėjusiais metais pabuvojusi Vilniuje, Trakuose ir net Briuselyje, šiais metais Valstybės dienos proga ši vėliava atkeliavo į Kernavę. Rekordinei trispalvei pasiūti prireikė 3 kilometrų medžiagos, sveriančios 250 kilogramų, ją siuvo daugiau nei 100 žmonių.

Piliakalnių papėdės link nuvingiavo 1000 metrų Lietuvos trispalvė.
Pagrindiniai akcijos organizatoriai – Jaunimo organizacija „Darbas“.
Remigijus Bonikatas
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
Pirmą kartą pačioje Lietuvoje kokia turėtų būti tautinė vėliava, svarstyta Didžiajame Vilniaus Seime 1905 m. Jonas Basanavičius „Vilniaus žiniose“ prieš pat šį visuomenės atstovų susirinkimą pasiūlė Lietuvos tautine vėliava pripažinti LDK vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke, tačiau dėl neigiamų asociacijų su tuo metu per revoliucinį judėjimą paplitusiomis raudono lauko vėliavas daugeliui visuomenės veikėjų LDK vėliava neatrodė priimtina kaip atsikuriančios valstybės simbolis. Be to, J. Basanavičiaus pasiūlymas daug kam buvo nepriimtinas, nes Vytis raudoname lauke visada buvo valstybės vėliava.
Rimtos diskusijos dėl šalies vėliavos Lietuvoje atsinaujino tik 1917 m. 1917 m. birželio 6 d. lietuvių visuomenės veikėjų pasitarime J. Basanavičius vėl siūlė vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke, bet daugeliui susirinkusiųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės vėliava neatrodė tinkama būti tautine vėliava, be to, ji laikyta perdėm sudėtinga, nelengvai pasiuvama. Nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių audinių. Ruošiantis Lietuvių konferencijai Vilniuje dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė žaliai raudonos Lietuvos vėliavos projektą. Ja per konferenciją buvo papuošta Vilniaus miesto teatro salė. Šios dvi spalvos labiausiai dominavo tautiniuose drabužiuose, juostose. Tam pritarė ir JAV lietuviai. Tačiau konferencijos dalyviams A. Žmuidzinavičiaus pasiūlyta vėliava atrodė niūri.
Per konferenciją buvo parengtas dar vienas Lietuvos vėliavos projektas – archeologo Tado Daugirdo, kuris daugiau nei kiti vėliavų kūrėjai buvo susipažinęs su heraldika. Jis pasiūlė tarp žalios ir raudonos spalvų įvesti ploną geltonos spalvos juostą, kad vėliava būtų gyvesnė ir kad geltona spalva simbolizuotų aušrą. Lietuvių konferencija dėl vėliavos galutinai nieko nenusprendė, bet pavedė tai išspręsti sudarytai Lietuvos Tarybos komisijai, į kurią įėjo J. Basanavičius, A. Žmuidzinavičius ir T. Daugirdas. Komisija nusprendė A. Žmuidzinavičiaus vėliavos projektą papildyti dar viena – geltona spalva. Komisijos 1918 m. balandžio 19 d. protokolas skelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys spalvos: raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje; vėliavos viršutiniame kampe, prie koto arba jos viduryje, privalo būti valstybės herbas. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba ir nutarė ją, gavus Vokietijos okupacinės administracijos leidimą, iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte.
Šiaip trispalvės autoriumi iš dalies galima laikyti dailininką A. Žmuidzinavičių, kurio sukurtą vėliavos projektą Lietuvos tarybos komisija 1918 m. papildė geltona spalva. O jūs ką, žinote kitą autorių?
o kam ta autoriste rupi??
nepaminejote kas sios veliavos autorius?
savam styliuke kaip visada.
tik savy