Skaityta: 1 169
Gyvoji archeologija Kernavėje – jau šešioliktąjį kartą
Pažymint vieną reikšmingiausių Lietuvos Valstybės datų – Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 4 – 6 dienomis senojoje Lietuvos sostinėje jau šešioliktą kartą vyko tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.
Pilies kalno piliakalnyje įsikūrė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodė ir papasakojo, kaip buvo gaminami titnaginiai, akmeniniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, gaminama apranga, apavas, kaip ir iš ko mūsų protėviai gaminosi maistą. Liepos 5 dieną pirmą kartą vyko archajiško maisto gamybos pristatymo konkursas. Pirmą kartą buvo pristatomos ir viduramžių pirties tradicijos, odos apdorojimo technologijos, žirgo ir raitelio aprangos įmantrumai, geležies lydymas iš vietinės balų rūdos, deguto gamyba ir daug kitų archajiškų gamybos procesų bei kasdieninio gyvenimo rekonstrukcijų. Pirmą kartą vikingų kultūrinį paveldą demonstravo klubas „Vargentorn“ (Baltarusija) ir Lietuvos juvelyrai. Festivalio svečiai galėjo patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, nulipdyti puodą, paskanauti archajiškų valgių, pajodinėti žirgais ar iššauti iš lanko.
Priešistorės dalyje, remiantis Skandinavijos ir Baltijos regiono šalių archeologinių tyrimų medžiaga, šiais metais buvo daugiau vikingų epochos pristatymų – puošnios aprangos, amatų ir kasdienio gyvenimo būdo rekonstrukcijų.
Jau ne pirmus metus lankytojų dėmesį patraukia įspūdingi IX a. Vengrijos ankstyvojo valstybės formavimosi laikotarpio amatų ir kasdienio gyvenimo būdo, senovės Vengrijos klajoklių gyvensenos – amatų, maisto gamybos, karybos ir muzikos (Sabolčo genties kiemas) pristatymai.
Pirmą kartą festivalyje XIII – XIV a. amatus ir kasdienio gyvenimo ypatumus atskleidė istorinės rekonstrukcijos klubas iš Estijos „House Limping Wolf“, koncertavo archajiško folkloro kolektyvas „Kajan“ (Vengrija), karinio folkloro ansamblis „Ugniavijas“, duetas „Rana“ (Lietuva).
Daug emocijų kaskart sukelia viduramžių mūšių inscenizacijos. Po keleto metų pertraukos viduramžių karybos meistriškumą vėl demonstravo karybos klubas iš Baltarusijos „True Varing“ bei renginio senbuviai – karybos klubai „Jantar“ (Lenkija) ir „Varingis“ (Lietuva).
Viduramžių miesto aikštėje galima buvo sutikti klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas, klajūnus ir klounus. Aikštėje vyko viduramžių teismai, darbavosi budeliai, galima buvo patiems dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse ir žaidimuose.
Alinantis karštis neišvaikė Kernavėje vykusios tarptautinio eksperimentinės archeologijos festivalio dalyvių ir svečių, Pilies kalnas buvo sausakimšas visas tris dienas. Pagrindinėje Kerniaus bei Vilniaus gatvėse išsirikiavusiems, matytais ir nematytais, valgomais ir nevalgomais dalykais prekystalius nuklojusiems prekeiviams lankytojų dėmesio taip pat netrūko.

Senasis Kernavės miestas...
Pažymint vieną reikšmingiausių Lietuvos Valstybės datų – Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 4 – 6 dienomis senojoje Lietuvos sostinėje jau šešioliktą kartą vyko tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.
Pilies kalno piliakalnyje įsikūrė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodė ir papasakojo, kaip buvo gaminami titnaginiai, akmeniniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, gaminama apranga, apavas, kaip ir iš ko mūsų protėviai gaminosi maistą. Liepos 5 dieną pirmą kartą vyko archajiško maisto gamybos pristatymo konkursas. Pirmą kartą buvo pristatomos ir viduramžių pirties tradicijos, odos apdorojimo technologijos, žirgo ir raitelio aprangos įmantrumai, geležies lydymas iš vietinės balų rūdos, deguto gamyba ir daug kitų archajiškų gamybos procesų bei kasdieninio gyvenimo rekonstrukcijų. Pirmą kartą vikingų kultūrinį paveldą demonstravo klubas „Vargentorn“ (Baltarusija) ir Lietuvos juvelyrai. Festivalio svečiai galėjo patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, nulipdyti puodą, paskanauti archajiškų valgių, pajodinėti žirgais ar iššauti iš lanko.

Dirba budelis.
Priešistorės dalyje, remiantis Skandinavijos ir Baltijos regiono šalių archeologinių tyrimų medžiaga, šiais metais buvo daugiau vikingų epochos pristatymų – puošnios aprangos, amatų ir kasdienio gyvenimo būdo rekonstrukcijų.
Jau ne pirmus metus lankytojų dėmesį patraukia įspūdingi IX a. Vengrijos ankstyvojo valstybės formavimosi laikotarpio amatų ir kasdienio gyvenimo būdo, senovės Vengrijos klajoklių gyvensenos – amatų, maisto gamybos, karybos ir muzikos (Sabolčo genties kiemas) pristatymai.
Pirmą kartą festivalyje XIII – XIV a. amatus ir kasdienio gyvenimo ypatumus atskleidė istorinės rekonstrukcijos klubas iš Estijos „House Limping Wolf“, koncertavo archajiško folkloro kolektyvas „Kajan“ (Vengrija), karinio folkloro ansamblis „Ugniavijas“, duetas „Rana“ (Lietuva).
Daug emocijų kaskart sukelia viduramžių mūšių inscenizacijos. Po keleto metų pertraukos viduramžių karybos meistriškumą vėl demonstravo karybos klubas iš Baltarusijos „True Varing“ bei renginio senbuviai – karybos klubai „Jantar“ (Lenkija) ir „Varingis“ (Lietuva).
Viduramžių miesto aikštėje galima buvo sutikti klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas, klajūnus ir klounus. Aikštėje vyko viduramžių teismai, darbavosi budeliai, galima buvo patiems dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse ir žaidimuose.
Alinantis karštis neišvaikė Kernavėje vykusios tarptautinio eksperimentinės archeologijos festivalio dalyvių ir svečių, Pilies kalnas buvo sausakimšas visas tris dienas. Pagrindinėje Kerniaus bei Vilniaus gatvėse išsirikiavusiems, matytais ir nematytais, valgomais ir nevalgomais dalykais prekystalius nuklojusiems prekeiviams lankytojų dėmesio taip pat netrūko.

Stop kadras...

Stop kadras...

Stop kadras...

Stop kadras...

Stop kadras...

Stop kadras...
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)