Širvintų rajono tarybos narys Alfredas Astikas
Man, kaip rajono Savivaldybės tarybos nariui, kaip piliečiui ir kaip mokyklinio amžiaus vaiko tėvui, didelį susirūpinimą kelia Širvintų švietimo sistemos situacija. Švietimas neabejotinai yra viena pagrindinių, svarbiausių visuomenės gyvenimo sričių – su tuo tikrai nesiginčytų niekas, nebent Širvintų valdžia – meras, mero pavaduotojas, Savivaldybės administracijos direktorė, Švietimo komiteto pirmininkas (K. Pakalnis). Juk kiekvienam, atrodytų, turi rūpėti, kaip, kokiomis sąlygomis, kokias priemones pasitelkiant yra mokomi ir ugdomi mūsų vaikai – tik valdantieji, deja, į tai užsimerkia. Rajono švietimo sistema ne tik šlubuoja, bet apskritai vos velkasi, kaip persenusi elgeta su išmaldai ištiesta ranka.
Mano manymu, Širvintų rajone švietimas yra prastai organizuotas, prastai koordinuojamas, prastai aprūpinamas, prastai kontroliuojamas. Tinkamam ir reikiamam finansavimui, kuris užtikrintų kokybišką mokymą ir ugdymą, rajono biudžete pinigų neva nėra arba jų neužtenka. O aš leidžiu sau tvirtinti, kad finansų yra pakankamai, tačiau piniginius srautus mokykloms rajono valdžia paskirsto netolygiai ir neadekvačiai, nesivadovaudama sveika logika ir būtinaisiais poreikiais.
Kalbu ne apie šiaip kokius nors kokio nors eilinio mokytojo sugalvotus ar susapnuotus, bet įstatymais įtvirtintus poreikius. Šie poreikiai privalo būti tenkinami iš mokinio krepšelio lėšų – tačiau valdžia, mano manymu, ignoruoja įstatymus ir su pagreičiu stumia rajono švietimo sistemą į dar gilesnę duobę.
Pedagogai, siekdami kokybiškesnio ugdymo, geresnių mokymo ir mokymosi sąlygų, verčiasi, kaip išmano. Jie yra priversti „pinigauti“ – rinkti rinkliavas iš tėvų. Viename iš tarybos posėdžių pateikiau oficialų užklausimą, kokiu pagrindu rajono mokyklose renkami pinigai iš tėvų, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus mokinių ugdymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose yra nemokamas. Ilgai laukęs pagaliau gavau gerbiamo mero Vinco Jasiukevičiaus raportą, jog pinigai renkami „suderinus“ su tėvais. Elementarus formalus „atsirašymas“. Suprask, klausėjau, kad yra, kaip yra, ir viskas yra teisėta. Už tėvų pinigus perkamos ne tik pratybos ar higieniniai rankšluosčiai, bet ir nauji suolai, taip pat remontuojamos klasės (Širvintų pradinės mokyklos atvejis). Tik tas „suderinimas“ su tėvais man kelia daug pagrįstų abejonių – ar tai nėra primygtinis reikalavimas, kai nepalikta jokio kito pasirinkimo? Tėvai pastatomi į padėtį, kad jeigu myli ir rūpiniesi savo vaiku, jo gerove – tuomet duok litų. O ir mokytojai juk pinigus renka ne iš „raskažiaus“ ar savo malonumui – jie tikrai siekia pagerinti mokymo ir ugdymo sąlygas matydami ir suvokdami, kad iš dangaus tam reikalingos lėšos nenukris.
Švietimo sistema, kaip žinia, finansuojama mokinio krepšelio lėšomis. Mokinio krepšelio, kurį šiuo metu sudaro 3348 litai, lėšos privalo būti skirstomos įvairioms reikmėms. Širvintų rajone pinigai papunkčiui neskirstomi. Kaip svarbiausia ir pagrindinė mokymo reikmė Širvintose neabejotinai yra mokyklų direktorių, pedagogų ir bibliotekininkų atlyginimai. Iš viso per praėjusius metus švietimo reikmėms valstybės skirti pinigai sudaro 11 mln.116,2 tūkst. litų, o iš jų darbo užmokesčiui išeikvota beveik visa suma – 10 mln. 994,7 tūkst. litų, kas sudaro net 98,8 proc. visų mokinio krepšelio lėšų.
Kai trūksta kreidos, kopijavimo popieriaus, nuo lubų byra tinkas, suolai kleba grasindami sugriūti, mokiniai, nusiplovę rankas, šluostosi jas į skvernus – mokytojas mato ir jam bendražmogiškai skaudu. Tada kiekvienas kapstosi, kaip išmano, nors „kapstytis“ iš tokių situacijų turi ne pedagogas. Tai rajono valdžia (V. Jasiukevičius, A. Jozonis, E. Davidavičienė) turi nesudaryti nė menkiausių prielaidų, kad tokie absurdai nevyktų. O ji, mano manymu, snaudžia, užliūliuota savojo susireikšminimo, užsisupusi minkštuose krėsluose, aptarnaujama daugybės klerkų ir kartkartėmis dėdama parašus po patarėjų – padėjėjų – kavos padavėjų paruoštais popieriukais.
Iš Širvintų rajono savivaldybės kontrolieriaus 2014 m. liepos mėn. atlikto audito ataskaitos, oficialaus dokumento: „Vertinant Savivaldybei skirtų mokinio krepšelio lėšų panaudojimą, nustatyta, kad dauguma švietimo įstaigų visas mokinio krepšelio lėšas skiria darbo užmokesčiui ir „Sodrai“. Dėl to nukenčia ugdymo procesas.“
Tik švelnus pagrūmojimas piršteliu. Nukenčia, tai nukenčia. Kad nenukentėtų dar labiau, „susimes“ pinigų tėvai, mokytojo, kuris neturi kitos išeities, gražiai paprašyti. O valdžiai svarbiau yra už 3,5 mln. litų išknisti tvenkinio dumblą. Kodėl? Todėl, kad neišprususią minią valdyti yra lengviau. Panašu, kad tokią minią Širvintų švietimo įstaigos – ir tik rajoną valdančių personažų dėka – augina sėkmingai. Kontrolės nėra, nei atskaitomybės, nei atsakomybės nereikalaujama.
Tik nepamirškite, kolegos valdantieji, – paskutinis skambutis, ne tik mokyklinis atributas, yra toks dalykas, kuris nuskamba be išimties visiems. Anksčiau ar vėliau – žinoma, jeigu suvokiate perkeltinę šių žodžių prasmę. Politikams dažniausiai paskutinis skambutis aidi prieš rinkimus, kai žmonės susiskaičiuoja, kiek daug buvo žadėta, ir kiek mažai tesėta. Kai žmonės suvokia, kiek jovalo privirė valdantieji ir kaip įvairiomis manipuliacijomis vertė visus jį srėbti. Patys tuo metu sriubčiojo sekretorės paruoštą kavą, nė sekudei neaitrindami sau širdies, kad Širvintos stabiliai smunka – yra smukdomos – į dugną. Stagnacija, neveiklumas, sustabarėjimas, strateginio mąstymo stoka, išsisukinėjimas, abejingumas, asmeninės atsakomybės nebuvimas – ar jūs suprantate šias sąvokas, gerbiamieji mere Vincai Jasiukevičiau, mero pavaduotojau Andriau Jozoni, administracijos direktore Elena Davidavičiene, Švietimo komiteto pirmininke Kęstuti Pakalni? Nemanau. Ir sakau, jog rajonui nereikia tariamų įsivaizduojamų galimybių – reikia konkretaus, apčiuopiamo, rezultatyvaus darbo. O tokio, manau, nėra. Švietimo sistemos situacijos analizė tai kuo iliustratyviausiai įrodo.
Pagarbiai, Širvintų rajono tarybos narys Alfredas Astikas