Atstumas – ne kliūtis, norint prisijungti prie centrinių nuotekų tinklų

Širvintų rajone per pandemiją padaugėjo gyventojų. Čia į sodybas dirbti nuotoliniu būdu suvažiavo sostinės gyventojai. Susidarė ir nuotekų išvežimo eilės. Pasipylė klausimai apie galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Apie esamą situaciją pasakoja Lina Dambrauskienė, laikinai einanti bendrovės „Širvintų vandenys“ direktorės pareigas.

Galima mokėti dalimis

Šiuo metu rajone yra beveik 5900 prie nuotekų tinklų prisijungusių namų ūkių, tai – 71,23 proc. rajono gyventojų. Širvintų aglomeracijoje, kuri apima Širvintų miestą, Kabaldos ir Širvintų kaimus, prie centralizuotų nuotekų tinklų savo būstus yra prijungę 5329 gyventojai (98,32 proc.).

Prie centralizuotų nuotekų tinklų Širvintų rajone gali jungtis visi, kam tik sudaryta galimybė – netoli sklypo pakloti nuotekų tinklai. Prijungimo kaina kiekvienu atveju yra derinama individualiai ir priklauso nuo atstumo, pakeliui sutinkamų komunikacijų, teritorijos infrastruktūros. Kad gyventojų staiga neužgultų piniginė našta, įmonė „Širvintų vandenys“ siūlo galimybę už atliktas paslaugas mokėti dalimis, gyventojui priimtinomis sumomis ir be jokio pabrangimo. Taigi prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungę gyventojai savo įmokas išdėlioja ir pusmečiui, ir trejiems metams.

Nors greičiausiai sprendimą prisijungti prie nuotekų tinklų priima tie gyventojai, kuriems centriniai nuotekų tinklai yra už kiemo tvoros, vis dažniau atsiranda tokių, kurie kooperuojasi ir nepabūgsta ilgesnių atstumų.

„Esama gražių pavyzdžių, kai gyventojai investuoja į švaresnę, patogesnę savo buitį ir tinklus savo lėšomis pakloja net apie 200 metrų. Taip jie pasirūpina savo komfortu ir nebesuka galvos dėl nuotekų išvežimo išlaidų ateityje“, – pasakoja L. Dambrauskienė.

Išvežimo tenka palaukti

Kaip tinkamai tvarkyti nuotekas, jei nėra fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos?

Jei nėra galimybės prisijungti prie tinklų, gyventojas gali įsirengti šiuolaikiškus sertifikuotus nuotekų valymo įrenginius, kuriuos tinkamai eksploatuojant telieka du kartus per metus užsakyti perteklinio dumblo išvežimo arba kitokio pobūdžio įrenginio aptarnavimo paslaugą (priklauso nuo gamintojo rekomendacijų). Taip pat galima įsirengti sandarią nuotekų surinkimo talpą, kuriai prisipildžius užsakoma išvežimo paslauga.

Bendrovė „Širvintų vandenys“ teikia trijų ir šešių kubinių metrų nuotekų išvežimo paslaugas, kurios atitinkamai kainuoja 28,98 ir 45,75 eurus. Nepamirškime, kad vieno kubinio metro nuotekų sutvarkymas centralizuotais tinklais atsieina 1,82 eurų – beveik penkis kartus pigiau. Kainų skirtumas akivaizdus.

„Džiaugiamės, kad rajono gyventojai vis sąmoningesni. Nors ir naudojasi išgriebimo duobėmis, vis labiau rūpinasi, kad jų nuotekos būtų reguliariai išvežamos. Mažėja namų ūkių, kurie išleidžia nuotekas neaišku kur“, – pasakoja L. Dambrauskienė. Tačiau pašnekovė primena, kad dėl to kartais susidaro išvežimo eilės ir ne visus gyventojus galima aptarnauti iš karto. Būna atvejų, kai laukti tenka ir porą, ir trejetą dienų.

„Žinoma, o tada jau nėra smagu, kai neturi galimybės praustis ir nueiti į tualetą“, – pridūrė L. Dambrauskienė.

Būtini archeologiniai tyrimai

Kai kurie Širvintų rajono gyventojai, planuojantys prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų susiduria su nekasdieniais rūpesčiais.

„Širvintų rajonas išskirtinis, nes čia – gražioji Kernavė, tačiau didžioji jos dalis patenka į Kernavės senojo miesto vietą ir Kernavės archeologinę teritoriją. Todėl gyventojai, norintys prisijungti prie centralizuotų tinklų, turi darbų eigą derinti su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija ir dažnai prieš tinklų klojimą turi atlikti archeologinius žvalgymus arba net tyrimus, kurie šiek tiek pristabdo darbus, be to, už juos gyventojai turi susimokėti patys“, – paaiškino L. Dambrauskienė.

Ji pastebėjo, kad nesutiko nė vieno žmogaus, kurio buities kokybė, prisijungus prie nuotekų tinklų, nebūtų pagerėjusi. Teko net išgirsti, kad pagaliau atėjo civilizacija, ir nusistebėjimą, kaip be to gyventa iki šiol.

„Labai teisingas posakis, kad reikia pradėti nuo savęs. To ir linkėčiau gyventojams – nors ir mažais, bet tvirtais žingsniais galime judėti gamtos išsaugojimo link“, – tvirtina bendrovės „Širvintų vandenys“ atstovė.

Siekdama atkreipti dėmesį į tinkamą nuotekų tvarkymą, Aplinkos ministerija inicijavo projektą „Neteršk gyvybės rato“. Juo norima paskatinti gyventojus tinkamai tvarkyti nuotekas ir apsaugoti požeminius vandenis. Daugiau informacijos apie tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Užs. Nr. 145.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+