Kaip teigia istorijos šaltiniai, jei prieš 300 metų Paryžiaus ar Drezdeno gyventojai būtų pamėginę nusišnypšti nosį į nosinę, juos būtų nubaudę didele pinigine bauda. Mat nosinė tais laikais buvo prabangos dalyku, kurį galėjo turėti tik aukštuomenės nariai.
Lietuvoje nosinės taip pat buvo tik ponų prabangos dalyku. Iki Antrojo pasaulinio karo paprasti kaimo žmonės nosinę galėdavo išsitraukti tik bažnyčioje ar svečiuose. Šiaip buityje ji nebuvo naudojama.
Mes, juknoniškiai, sugalvojome, kad reikia iš savo stalčių ištraukti išsaugotas nosines ir tokiu būdu pademonstruoti naujajai kartai užmarštin nuėjusias vertybes. Vieną šeštadienio popietę taip ir padarėme. Kiekviena sukurta kompozicija džiugino akį ir širdį. Smagu, kad žmonės savo namuose vis tik atrado vietos Jos Didenybei nosinei.
Nuoširdžiai dėkojame šioje iniciatyvoje dalyvavusiems Juknonių kaimo gyventojams ir ne tik – D. Pranckevičienei, E. Penkauskienei, S. Jurkevičienei, V. Liutkienei, R. Micienei, R. ir A. Raudoniams bei jų giminaičiams iš Briuselio, Aidai ir Linai.
Simboliškai pamojavome prabėgusiai vasarai nosinaitėmis, tikėdamiesi sulaukti kitos, o gyvenime braukti vien tik džiaugsmo ašaras…
Organizatoriai
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 3 d. laikraščio numeryje.
