Dėmesingumo ir paprastumo pavyzdys

Nekasdieniai susitikimai
Dėmesingumo ir paprastumo pavyzdys
Liepos 19-ąją garbingą 80-ąjį jubiliejų švęsiančiai buvusiai ilgametei Juodiškių pagrindinės mokyklos direktorei Zigfridai Alšauskienei daug gražių padėkos ir sveikinimo žodžių išsakys ne tik dukros Rasa ir Giedrė, anūkai Andrius, Vytenis, Neringa, proanūkiai Titas ir Edas, bet ir buvę mokiniai bei kolegos. Ilgametei pedagogei, mamai, močiutei, prosenelei bus padėkota už nuoširdumą, žmogiškumą, taktą ir išmintį.
Juodiškiuose šiandieną gyvenanti Zigfrida Alšauskienė džiaugiasi artimais žmonėmis, bendrauja su kaimynais ir buvusiais bendradarbiais, prižiūri gėlynus, skaito laikraščius ir knygas, domisi naujovėmis, varto nuotraukų albumus ir vis mintimis grįžta į praeitį, į tuos laikus, kada pirmą kartą pravėrė klasės duris kaip mokytoja. Pedagoginį darbą dirbti pradėjo Semeliškėse (tuometiniame Vievio rajone), tęsė Paberžės vidurinėje mokykloje (Vilniaus rajonas). Į Juodiškius pedagogė atvyko 1976-aisiais iš Paberžės, jau turėdama dvidešimties metų pedagoginio darbo patirtį. Atvykimo priežastis labai paprasta – vyras Algis gavo paskyrimą į nuošalų Širvintų rajono kraštą dirbti miškininku. Teko su visa šeima įsikurti Juodiškiuose.
Darbo patirtis, tolerancija ir pripažinimas atvėrė galimybes istorijos mokytojai Zigfridai Alšauskienei siekti karjeros, vadovauti mokyklai. 1976 metais Zigfrida Alšauskienė buvo paskirta Juodiškių aštuonmetės mokyklos vadove. Su didžiule pagarba mokyklos direktorė ir šiandien kalba apie ją vadybos pagrindų mokiusius tuometinį Švietimo skyriaus vedėją Kazimierą Baroną ir mokyklų inspektorių Petrą Pauliukonį.
Mokyklos vadove Zigfrida Alšauskienė dirbo iki 1990-ųjų vasaros. Labai rūpinosi jaunais mokytojais, motiniškai juos globodavo, aiškindavo bendravimo su tėvais ypatumus, stengdavosi pastebėti jaunųjų pastangas, paskatindavo, pagirdavo. Gebėjo bendrauti tiek su jaunais, tiek su brandaus amžiaus kolegomis, puoselėjo pedagogų kūrybiškumą.
Tik darbas, darbas, rūpesčiai dėl mokyklos remonto, dėl mokytojų stokos buvo nuolatiniai direktorės palydovai. Mat baigę mokslus specialistai ilgam nepasilikdavo nuošaliame kaime, po metų kitų palikdavo mokyklą. Nebuvo mokytojams Juodiškiuose butų, atvykusius jaunus pedagogus gąsdindavo sename dvare įkurta mokykla, krosnimis šildomos klasės, pereinamos patalpos. O direktorei vėl rūpesčiai, vėl ieškojimai.
– Labai laukdavau jaunų specialistų, – prisimena direktorė, – jų veržlumas, iniciatyvumas, jaunatviškas ryžtas įnešdavo šviežumo į kolektyvą. Daug gerų ir išmintingų žmonių sutikau savo gyvenime. Dažnai prisimenu tuos, kurie mane supo. Kai labai liūdna, lipu į namo antrą aukštą, imu nuotraukų albumus, verčiu lapus, žvelgiu į taip gerai pažįstamus veidus. Kokie jauni ir gražūs kažkada visi buvo. Labai laukdavau rugsėjų, kuomet mokyklos kiemas suklegėdavo nuo sugrįžusių vaikų balsų.
Sakoma, kad tikras žmogaus turtas – gėris, kurį jis arba ji dalija pasauliui. Pedagogė Zigfrida Alšauskienė – tikras gėrio lobynas: kiekvieną sutiktą pažįstamą pakalbins, dažną apkabins, būtinai pasidomės, kaip sekasi. Jeigu susitikti nepavyksta, telefonu paskambins, šventės proga pasveikins, gerą žodį pasakys, laimės ir sėkmės palinkės. Iš jos visada galima pasimokyti bendravimo meistriškumo, dėmesingumo, supratingumo, nuoširdumo ir paprastumo.
„Jeigu mokinys patiki tau savo paslaptį – džiaukis, nes jo pasitikėjimas – geriausias atlyginimas“, – yra pasakęs lenkų pedagogas bei rašytojas Janušas Korčakas. Tik talentingu, teisingu ir nuoširdžiu mokytoju pasitiki jo mokiniai bei kolegos. Tokia buvusi ilgametė Juodiškių pagrindinės (jau buvusios!) mokyklos direktorė Zigfrida Alšauskienė. Tegul jai – jubiliatei – šiandieną skiriamą „Ilgiausių metų“ dar daugybę kartų margažiedė liepa kartos.
Romas Zibalas
1. Zigfrida Alšauskienė su proanūkiu Edu.
2. Buvusi Juodiškių pagrindinės mokyklos direktorė Zigfrida Alšauskienė (penkta iš kairės) su mokytojų kolektyvu 1988 m. gegužės 14 d. prie mokyklos.
3. Zigfrida Alšauskienė (pirma iš kairės) su šeima.
Zigfrida Alšauskienė su proanūkiu Edu.

Zigfrida Alšauskienė su proanūkiu Edu.

Liepos 19-ąją garbingą 80-ąjį jubiliejų švęsiančiai buvusiai ilgametei Juodiškių pagrindinės mokyklos direktorei Zigfridai Alšauskienei daug gražių padėkos ir sveikinimo žodžių išsakys ne tik dukros Rasa ir Giedrė, anūkai Andrius, Vytenis, Neringa, proanūkiai Titas ir Edas, bet ir buvę mokiniai bei kolegos. Ilgametei pedagogei, mamai, močiutei, prosenelei bus padėkota už nuoširdumą, žmogiškumą, taktą ir išmintį.

Juodiškiuose šiandieną gyvenanti Zigfrida Alšauskienė džiaugiasi artimais žmonėmis, bendrauja su kaimynais ir buvusiais bendradarbiais, prižiūri gėlynus, skaito laikraščius ir knygas, domisi naujovėmis, varto nuotraukų albumus ir vis mintimis grįžta į praeitį, į tuos laikus, kada pirmą kartą pravėrė klasės duris kaip mokytoja. Pedagoginį darbą dirbti pradėjo Semeliškėse (tuometiniame Vievio rajone), tęsė Paberžės vidurinėje mokykloje (Vilniaus rajonas). Į Juodiškius pedagogė atvyko 1976-aisiais iš Paberžės, jau turėdama dvidešimties metų pedagoginio darbo patirtį. Atvykimo priežastis labai paprasta – vyras Algis gavo paskyrimą į nuošalų Širvintų rajono kraštą dirbti miškininku. Teko su visa šeima įsikurti Juodiškiuose.

Darbo patirtis, tolerancija ir pripažinimas atvėrė galimybes istorijos mokytojai Zigfridai Alšauskienei siekti karjeros, vadovauti mokyklai. 1976 metais Zigfrida Alšauskienė buvo paskirta Juodiškių aštuonmetės mokyklos vadove. Su didžiule pagarba mokyklos direktorė ir šiandien kalba apie ją vadybos pagrindų mokiusius tuometinį Švietimo skyriaus vedėją Kazimierą Baroną ir mokyklų inspektorių Petrą Pauliukonį.

Mokyklos vadove Zigfrida Alšauskienė dirbo iki 1990-ųjų vasaros. Labai rūpinosi jaunais mokytojais, motiniškai juos globodavo, aiškindavo bendravimo su tėvais ypatumus, stengdavosi pastebėti jaunųjų pastangas, paskatindavo, pagirdavo. Gebėjo bendrauti tiek su jaunais, tiek su brandaus amžiaus kolegomis, puoselėjo pedagogų kūrybiškumą.

Buvusi Juodiškių pagrindinės mokyklos direktorė Zigfrida Alšauskienė (penkta iš kairės) su mokytojų kolektyvu 1988 m. gegužės 14 d. prie mokyklos.

Buvusi Juodiškių pagrindinės mokyklos direktorė Zigfrida Alšauskienė (penkta iš kairės) su mokytojų kolektyvu 1988 m. gegužės 14 d. prie mokyklos.

Tik darbas, darbas, rūpesčiai dėl mokyklos remonto, dėl mokytojų stokos buvo nuolatiniai direktorės palydovai. Mat baigę mokslus specialistai ilgam nepasilikdavo nuošaliame kaime, po metų kitų palikdavo mokyklą. Nebuvo mokytojams Juodiškiuose butų, atvykusius jaunus pedagogus gąsdindavo sename dvare įkurta mokykla, krosnimis šildomos klasės, pereinamos patalpos. O direktorei vėl rūpesčiai, vėl ieškojimai.

– Labai laukdavau jaunų specialistų, – prisimena direktorė, – jų veržlumas, iniciatyvumas, jaunatviškas ryžtas įnešdavo šviežumo į kolektyvą. Daug gerų ir išmintingų žmonių sutikau savo gyvenime. Dažnai prisimenu tuos, kurie mane supo. Kai labai liūdna, lipu į namo antrą aukštą, imu nuotraukų albumus, verčiu lapus, žvelgiu į taip gerai pažįstamus veidus. Kokie jauni ir gražūs kažkada visi buvo. Labai laukdavau rugsėjų, kuomet mokyklos kiemas suklegėdavo nuo sugrįžusių vaikų balsų.

Zigfrida Alšauskienė (pirma iš kairės) su šeima.

Zigfrida Alšauskienė (pirma iš kairės) su šeima.

Sakoma, kad tikras žmogaus turtas – gėris, kurį jis arba ji dalija pasauliui. Pedagogė Zigfrida Alšauskienė – tikras gėrio lobynas: kiekvieną sutiktą pažįstamą pakalbins, dažną apkabins, būtinai pasidomės, kaip sekasi. Jeigu susitikti nepavyksta, telefonu paskambins, šventės proga pasveikins, gerą žodį pasakys, laimės ir sėkmės palinkės. Iš jos visada galima pasimokyti bendravimo meistriškumo, dėmesingumo, supratingumo, nuoširdumo ir paprastumo.

„Jeigu mokinys patiki tau savo paslaptį – džiaukis, nes jo pasitikėjimas – geriausias atlyginimas“, – yra pasakęs lenkų pedagogas bei rašytojas Janušas Korčakas. Tik talentingu, teisingu ir nuoširdžiu mokytoju pasitiki jo mokiniai bei kolegos. Tokia buvusi ilgametė Juodiškių pagrindinės (jau buvusios!) mokyklos direktorė Zigfrida Alšauskienė. Tegul jai – jubiliatei – šiandieną skiriamą „Ilgiausių metų“ dar daugybę kartų margažiedė liepa kartos.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top