Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija – vieta, kur tradicijos dera su pažanga. Ši gimnazija išsiskiria ne tik stipria pedagogų komanda, bet ir novatorišku požiūriu į ugdymą. Direktorei Palmirai Kvietkauskienei vadovaujant, mokykla sėkmingai sprendžia mokytojų trūkumo iššūkius, o pedagogai, turintys po dvi specialybes, garantuoja ugdymo kokybę ir lankstumą. Stažuotė Suomijoje atvėrė naujas galimybes – suomių patirtis integruota į kasdienį mokyklos gyvenimą. Pradinių klasių mokiniai mokomi finansinio raštingumo, o tai ne tik lavina jų praktinius įgūdžius, bet ir teigiamai veikia elgesį.
Apie tai, kaip gimnazija kuria stiprią bendruomenę, kokias vertybes puoselėja ir kokių tikslų siekia, kalbamės su direktore Palmira Kvietkauskiene.
– Gimnazijoje dirba daug mokytojų, turinčių po dvi specialybes. Kiek tokių mokytojų turite ir kaip tai prisideda prie ugdymo kokybės ir mokyklos lankstumo?
– Šiuo metu mūsų gimnazijoje dirba nemažai mokytojų, turinčių po dvi specialybes – net 9 pedagogai jau turi įgiję antrą kvalifikaciją, dar du šiuo metu studijuoja tam, kad ją įgytų. Taigi vienuolika iš trisdešimties mokytojų gali dėstyti du mokomuosius dalykus, nes turi reikiamą pasirengimą. Mokytojų pasirinkimas įgyti papildomą kvalifikaciją, pasiryžimas studijuoti tikrai prisideda prie ugdymo kokybės – juk taip pereinama nuo siauros specializacijos prie universalesnio išsilavinimo, tokio svarbaus šiuolaikinio ugdymo kontekste. Pati mokykla tampa lankstesnė, greičiau prisitaiko prie pokyčių.
– Ar tai reiškia, kad gimnazija nejaučia mokytojų trūkumo, kuris aktualus daugeliui Lietuvos mokyklų?
– Nors esame nedidelė gimnazija, tačiau mokytojų trūkumo šiuo metu nejaučiame – dalies pedagogų pasirinkimas prie turimos įgyti dar vieną specialybę padeda išvengti situacijų, kai trūksta tam tikrų dalykų mokytojų. Džiaugiuosi, kad gimnazijoje turime keturis matematikos, du fizikos, du informatikos ir tris lietuvių kalbos mokytojus. Žinau, kad ne visos mokyklos gali tuo pasigirti.
– Kaip atrenkate pedagogus, norinčius įgyti 2 ar 3 specialybes? Kokios savybės Jums svarbiausios?
– Atrankos tokiais atvejais nevykdome – tai pačių mokytojų sprendimas. Aš, kaip vadovė, visada palaikau tokį pasirinkimą, nes jis reikalauja didelio įsipareigojimo, laiko, energijos, kartais – asmeninių investicijų (jeigu studijos mokamos). Svarbu, kad mokytojas, įgijęs naują kvalifikaciją, liktų dirbti mūsų gimnazijoje ir savo žiniomis dalintųsi su mūsų mokiniais. Džiaugiuosi, kad dauguma mūsų pedagogų dirba tik čia, turi pakankamą darbo krūvį ir demonstruoja išskirtinį lojalumą savo bendruomenei. Tai rodo jų tikėjimą mūsų mokykla ir pasiryžimą augti kartu su ja.
– Ką Jūsų komanda parsivežė iš stažuotės Suomijoje? Kokie metodai ar idėjos labiausiai įkvėpė?
– Stažuotė Suomijoje buvo labai vertinga – pamatėme, kaip stipriai švietimo sėkmė priklauso nuo pasitikėjimo tarp mokytojų, mokinių ir tėvų. Įkvėpė jų gebėjimas derinti paprastumą su kokybe – mažiau perteklinių reikalavimų, daugiau dėmesio asmeniniam mokinio augimui. Suomijos mokytojai turi didelę autonomiją, o ugdymo tikslas – ne tik perteikti žinias, bet ir jas pritaikyti, bendradarbiauti, kurti. Pedagogai daug dirba komandose, aptaria kiekvieno vaiko pažangą, vertinimas orientuotas ne į klaidų fiksavimą, o į tobulėjimą. Šias idėjas stengiamės pritaikyti ir mūsų mokykloje.
– Kaip suomių patirtis pakeitė mokymo procesą Musninkų A. Petrulio gimnazijoje?
– Pradinėse klasėse nusprendėme neformalaus švietimo būrelių veiklą organizuoti rotacijos principu – vaikai pasirinktą būrelį lanko ne visus metus, o mėnesį, tuomet visa grupė išbando kito būrelio veiklas. Visų neformalaus ugdymo būrelių užsiėmimai vyksta vienu metu skirtingose klasėse su skirtingais mokytojais. Per mokslo metus kiekvienas pradinukas gali išbandyti savo jėgas net šešiose skirtingose neformalaus ugdymo srityse. Suomių patirties įkvėpti šiais mokslo metais nutarėme vieną kiekvieno mėnesio dešimtos dienos valandą skirti skaitymui. Pavadinome šią akciją „Skaitymo valanda“. Sutartu laiku visa mokyklos bendruomenė skiria 30 minučių pasirinktų knygų skaitymui ir 15 minučių – reflektavimui. Viliamės, kad taip ugdysime pagarbą knygai, atitolsime nuo beprasmio laiko eikvojimo socialiniuose tinkluose. Vienoje iš gimnazijos klasių išbandome mokinio sėkmės fiksavimą. Remdamiesi tam tikrais rodikliais, fiksuojame mokinių elgesį pamokų ir pertraukų metu, reflektuojame kartu su mokiniais apie jų sėkmes ar nesėkmes. Apskritai, veiklų metu įvedėme daugiau refleksijos – mokiniai dažniau aptaria, ką pavyko išmokti, kas sekėsi, o kur dar reikia pastangų. Mokytojai labiau bendradarbiauja tarpusavyje, derina temas, kad ugdymas būtų labiau integruotas. Pamokose stengiamės skatinti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi – mokiniai drąsiau klausia, ieško sprendimų, argumentuoja savo nuomonę.
– Kaip keitėsi mokinių motyvacija ar mokymosi rezultatai po šių naujovių?
– Pastebėjome, kad mokiniai tapo aktyvesni, drąsesni išsakydami savo mintis, geriau supranta mokymosi tikslą. Kai ugdymas tampa labiau orientuotas į mokinį, atsiranda ir natūralus noras stengtis. Rezultatai gerėja palaipsniui, svarbiausia, kad keistųsi požiūris į mokymąsi – mokymasis taptų ne prievole, o galimybe.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotr. iš direktorės P. Kvietkauskienės asmeninio archyvo
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
