Tikri turkai

Per šituos mėnesius kai kurios katės gavo vardus, šitos – Katė Latė. O čia – Šarūnė Izmiro fone. Panašu?..

Po devynių mėnesių, praleistų Turkijoje, visi pastebėti kultūriniai skirtumai virto įprastais ir niekuo neišsiskiriančiais. Atrodo, kad tų skirtumų niekada nebuvo, kaip kad niekada nebuvo ir streso dėl jų. Esu gana neblogai įsiliejusi į aplinką, kartais net palaikoma turke. Šalis turi savitą temperamentą, kitokias mimikas, balso tembrą, kvapus ir spalvas. Pripratusi prie jų, pati tapau jų dalimi. Keisti kultūras nėra lengva ir apsimesti, kad mes visi vienodi – tiesiog neįmanoma. Mes savo miestuose esame visi skirtingi, kas dieną tampame vis kitokie. Nors Turkija niekada nebuvo mano sąraše, aš nesigailiu čia atvykusi ir džiaugiuosi pamačiusi ir pajutusi skirtingą kultūrą. Džiaugiuosi pažinusi save kitokiose spalvose.

Pasisveikinimas. Turkai sveikinasi ne tik paspausdami rankas, bet ir pasibučiuodami du kartus į žandus arba vyrai, susiliesdami du kartus kaktų kampučiais. Iš esmės turkai mėgsta liestis bendraujant, vyrai, mamos su sūnumis vaikšto gatvėmis įsikibę vienas kitam į parankes. Kalboje taip pat yra nemažai išsireiškimų pasisveikinant, sutinkant svečius ir atsisveikinant. Daug frazių linkint gero, laimės, sėkmės darbuose. Turkų kalbą ir išsireiškimus palengvina tai, kad nėra moteriškos ar vyriškos giminės. Kalbant bendratimi lengviau išvengti nesusipratimų ir nesusikalbėjimų.

Išvaizda. Tikra tiesa, kad turkai vyrai labiau rūpinasi savo išvaizda, nei moterys turkės. Pirmiausia, yra daugiau vyriškų kirpyklų, nei moteriškų salonų. Tikras turkas turi visada gražiai sutvarkytus plaukus, ūsus ir barzdą. Gatvėje nesutiksite nei vienos moters, kuri yra be papuošalų. Jos mėgsti užsidėti kuo daugiau juvelyrikos, o ypač žiedų ir auskarų. Išskirtinis turkų veido bruožas yra ne tik tamsios akys, bet ir didelės, kuprotos nosys. Plastinės operacijos yra populiarios Turkijoje, todėl didžioji dalis turkų savo nosis yra pasitobulinę. Beje, manęs dažnai klausia, ar mano nosis yra natūrali, nes riestos nosys čia yra retenybė.

Elgesys. Turkų poros, nesvarbu vedusios ar ne, viešumoje gali tik laikytis už rankų. Apie bučinius viešoje vietoje net kalbos nėra, nes sukelia aplinkinių pasipiktinimą. Pasakojimai, kad turkai yra saldžialiežuviai, skiriantys daug komplimentų ir dėmesio merginoms – tiesa. Jiems daug laiko nereikia prisipažinti meilėje, dažniausia po pažiūrėjimo į akis. Saldžios kalbos yra jų kraujyje ir pasakius jiems: „kalbi labai turkiškai“, jie tik su džiaugsmingai nusikvatoja. Tik nežinia kiek ilgai ta meilė tęsis. Mano turkės draugės tai vadina katės ir pelės žaidimų, kai turkas rodo dėmesį, o tu jį ignoruoji. Turkai vyrai aistringai rodo dėmesį, o turkės apsimeta šaltomis ir neprieinamomis.

Visuomenė. Lyčių nelygybė Turkijoje egzistuoja. Tik nuo aštunto dešimtmečio moteris pradėjo vis labiau laikyti lygiomis su vyrais, jos vis drąsiau siekia išsilavinimo ir aukštesnių pareigų darbuose. Dabar, visi linksi, kad moterys yra lygios su vyrais, bet tuo pačiu moterims kyla šypsenos, nes tai nėra visiška tiesa. Joms dar reikia dėl to pakovoti. Kai kuriuose Turkijos regionuose smurtas šeimoje vis dar yra kasdienybė ir vyrai menkai yra už tai baudžiami. Moteris laikoma nuosavybe ir jos vienintelė užduotis yra rūpintis namais ir vaikais. Taip pat, nėra priimtina moterims vienoms vaikščioti vėlai vakare. Važiuojant autobusu naktį, moteris gali paprašyti vairuotojo sustoti tarp stotelių. Pabuvus keliuose Turkijos miestuose, galiu pasakyti, kad Izmiras yra saugiausias ir solidariausias, čia visada jaučiuosi saugi.

Įspūdingi Mečetės bokštai.
Tradicinis turkiškos kavos gaminimas ant karšto smėlio.
Puodelis turkiškos kavos…

Paklausus, ar norėčiau likti gyventi Turkijoje, atsakau, kad ne. Nepajutau, kad čia yra mano šalis. Bet tuo pačiu supratus, kad liko tik trys mėnesiai, apima liūdesys. Nauji draugai ir apskritai sutikti žmonės užėmė dalį mano širdies ir tuo pačiu ją suskaldė į daugybę mažų dalelių ir išbarstė jas po visą pasaulį, o ypač po Turkiją. Jaučiu, kad turėsiu vis čia sugrįžti ir ieškoti tų širdies gabalėlių, kaip pakrantėje ieškant išplautų gintarų. Gaila, kad Turkijos pakrančių kurortuose pateikiama Turkijos paprastoji ir perdirbta pusė. Tokią Turkiją sunku įsimylėti ir ją pajusti. Būna, kad pajunti meilę iš pirmo žvilgsnio, bet būna, kad ir laikui bėgant, ji niekaip neateina.

Šarūnė Šidlauskaitė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top