„Bočių“ išvyka į pamarį...
Penkta valanda ryto. Aušo nuostabi birželio tryliktosios diena. Pasaulis yra knyga. Penkiasdešimt trys LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos nariai tą rytą vertė pirmąjį šios knygos puslapį. Per dvi dienas reikės perskaityti visą knygą. Bet kurioje kelionėje nėra didesnio malonumo už jos pradžią. Su vadove Birute, vairuotoju Jonu ir pakilia nuotaika net nepajutome, kad verčiame antrąjį mūsų pradėtos knygos puslapį. Mes Švėkšnoje. O tai jau Mažoji Lietuva.
„Bočių“ išvyka į pamarį...
Mus pasitinka 1905 m. pastatyta neogotikinė, raudonų plytų, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia su puošniu didžiuoju altoriumi ir panašaus stiliaus keliais šoniniais altoriaus. Prie didžiojo altoriaus pastatytas stalas (mensa), kurį puošia paskutinės vakarienės bareljefas.
Bažnyčią supa gotiško stiliaus ažūrinis aukštas mūras su bokšteliais, kuriuose įrengtos Kryžiaus kelio stotys. Šventorius sujungtas su parku virš gatvės nutiestu viaduku, kuris jungia bažnyčią su grafo Adomo Pliaterio pastatytais rūmais. Rūmai pavadinti grafo žmonos vardu „Genovaitė“.
Švėkšnos dvaro sodyba Šilutės savivaldybėje – viena iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kurioje šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys (Pliateriai). Dvaras išsidėstęs pačiame Švėkšnos miestelio centre. Didžiausia dvaro parko puošmena apie 18 metrų aukščio reliktinės Kinijos ir Japonijos dviskiautis Meilės ginkmedis. Tai stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje.
Parko tvenkinio saloje yra deivės Dianos statula, parko pakraštyje – vandens malūnas. Šalia parko 1928 metais pastatyta „Saulės“ gimnazija. Kasmet vasarą atostogauti iš JAV sugrįžtanti grafienė F. Pliaterienė galvoja „Genovaitės“ rūmus padovanoti visuomenei.
Verčiame knygos lapą ir keliaujame į Mingės kaimą, kuris dar vadinamas „Lietuvos Venecija“. Iš čia laivu išplaukiame į Nidą. Laikas neprailgsta, nors plaukiame 1,40 valandos. Nidoje: Parnidžio kopa su saulės laikrodžiu – kalendoriumi, Parnidžio pažintinis takas, Nidos etnografinės kapinės, pasivaikščiojimas. Pati gamta mus įspėja (niaukiasi), ad jau laikas grįžti. Tuo pačiu maršrutu pasiekiame Kintus, kur įsikuriame nakvynės namukuose. Po trumpo atokvėpio keliaujame stebėti kitapus marių mirgančių Kuršių nerijos švyturių.
Nauja diena – naujas knygos lapas. Pusryčiai ir kelionė į Ventės ragą. Lankomės Ornitologijos centre. Išklausome centro direktoriaus Vytauto Jusio įdomią paskaitą apie paukščius, jų žiedavimą, migraciją.
Verčiame lapą ir mes vėl Kintuose. Mus pasitinka Kintų tuja. Tai didžiausia Lietuvoje dviliemenė tuja. Miestelyje apsirūpiname rūkyta žuvimi ir atsisveikiname su Pamariu.
„Bočių“ išvyka į pamarį...
„Bočių“ išvyka į pamarį...
„Bočių“ išvyka į pamarį...
„Bočių“ išvyka į pamarį...
Autobuse mintimis skaitome toliau ir artėjame prie mitologinio Rambyno kalno. Nuo Rambyno atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuną. Kitame krante boluoja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Rambyno kalno aukštis 45,5 metrai virš jūros lygio. Nuo 1884 metų ant kalno pradėtos rengti Joninių šventės. Ši tradicija tęsiama iki šių dienų. Kalno viršūnėje įrengtas aukuras simbolizuoja baltų dievų trejybę – Patrimpą, Perkūną ir Patulą.
Kartu su tirpstančiu laiku mūsų knyga plonėja. Visus pradžiugino saldi viešnagė Medaus slėnyje: įdomus pasakojimas apie medų ir bites, įvairių rūšių medaus degustavimas, meduoliai, žolelių arbata vaizdingame gamtos kampelyje. Atsisveikinę su Jurbarko apylinkėmis ir Panemune grįžtame į Širvintas. Nuoširdus Ačiū kelionę organizavusiai Genovaitei Abromavičienei ir visiems kartu keliavusiems.
LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos vardu Vladislovas Jablonskas
