Savo pareigų neatlikę policijos pareigūnai prašė „melagį“ nubausti dėl Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymo

„Širvintų kraštas“ ne kartą yra rašęs apie tai, kaip žmonės dėl pramogos ar tiesiog nepaaiškinamų priežasčių skambina Bendruoju pagalbos telefonu ir kokio atpildo už tai sulaukia. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų, o Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, – baudą nuo 200 iki 2000 eurų.

Ko gero, dauguma skambinančiųjų apie atsakomybę yra girdėję, tik patys skaičiai jiems nežinomi. Tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Vienaip ar kitaip atsakyti tenka, nors ir kokių pasiaiškinimų mūsų nenuoramos prigalvoja. Atrodytų, fantazija turi ribas, bet ne. Kai kurie, prieš teismą stojantys ne pirmą ir net ne antrą kartą, sugeba rasti originalų paaiškinimą, kas juos paskatino telefone surinkti numerį 112 ir papasakoti tai, kas paprastai net nešautų į galvą.

Tiesa, ne visi tokie pranešimai buvo vainikuoti baudomis.

2018 metų gruodžio 29-osios vėlų vakarą, 22.26 val., Bendrajame pagalbos centre suskambo telefonas. Atsiliepęs operatorius išgirdo, o įranga įrašė vyriškio pranešimą, kad Širvintose, prie parduotuvės „Maxima“, policijos pareigūnas, į aikštelę atvažiavęs asmeniniu automobiliu, ne tarnybos metu apklausinėja liudininkus. Maža to, išgirdęs, kad pilietis skambina „į policiją“, šalindamasis pervažiavo jam koją.

Aiškindamiesi šio įvykio aplinkybes policijos pareigūnai nustatė, kas skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Kadangi paskui buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę bylą nesant skambinusiojo veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties, asmens neminėsime. Nepaisant to, pati istorija gana įdomi ir paini, kadangi joje iš tiesų figūravo policijos pareigūnas.

Atlikę tyrimą, policijos pareigūnai konstatavo, kad pilietis policiją iškvietė žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Administracinio nusižengimo bylai patekus į teismą, nusižengimu kaltinamas asmuo pareiškė, kad su tuo nesutinka. Jis patvirtino skambinęs ir pareiškė, kad sakė visą tiesą – jo įvardytas policijos pareigūnas ne tarnybos metu apsiklausinėjo liudytojus, o pasišalindamas iš aikštelės pervažiavo jam pėdą. Dėl šio įvykio jis išsikvietė greitąją, kuri nuvežė jį į ligoninę, kurioje jam buvo peršviesta pėda, tačiau nebuvo nustatyta lūžių, o tik hematomos.

Tai, kad nuvažiuodamas policijos pareigūnas pervažiavo žmogui pėdą, nepatvirtino tuo metu aikštelėje buvę liudytojai. Pavyzdžiui, vienas jų sakė, kad jis matė, kai šalia policininko automobilio stovėjo tas asmuo, tačiau jis nematė, jog išvažiuodamas policininkas pervažiuotų koją. Liudytojo manymu, jam būtų labiau skaudėję, jeigu tai būtų įvykę.

Kitas liudytojas nurodė, kad jam aikštelėje vienas asmuo jam sudavė į veidą, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jiems išvežus įtariamąjį į policijos komisariatą, istorijoje minimas pareigūnas priėjo prie automobiliuose sėdėjusių asmenų ir užsirašė jų duomenis, kad vėliau būtų galima apklausti kaip liudytojus. Tuomet prie jo priėjo pilietis, kuris pradėjo konfliktuoti. Pareigūnas tuomet įlipo į automobilį ir išvažiavo. Tuo metu pilietis kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi ir jam pasakė, kad pareigūnas išvažiuodamas pervažiavo jam koją. Tačiau jis tai girdėjo dar prieš išvažiuojant, todėl (pareigūnas) ant kojos užvažiuoti negalėjo.

O štai trečias liudytojas nurodė matęs, kaip pareigūnas galiniu ratu pervažiavo piliečiui pėdą. Jis teigė, kad asmuo šlubavo, jam skaudėjo koją, todėl jie iškvietė Greitąją medicinos pagalbą, kuri nuvežė pilietį į ligoninę. Ligoninėje šis negalėjo paeiti, todėl liudytojas jį vežė vežimėliu. Ligoninėje peršvietė koją, tačiau lūžiai nebuvo nustatyti.

Tai, kad asmuo buvo atvežtas į ligoninę, paliudijo tąkart budėjęs gydytojas. Jis sakė, kad pilietis tvirtino, jog per koją jam pervažiavo automobilis. Matėsi hematoma, kuri gali susidaryti per keletą minučių nuo įvykio. Siekiant nustatyti ar nėra lūžio J. L. buvo padaryta rentgeno nuotrauka, tačiau lūžių nebuvo nustatyta. Liudytojas neatmetė galimybės, jog tai galėjo būti padaryta pervažiuojant per pėdą.

Tai, kad buvo nustatyta hematoma kojoje, patvirtina asmens sveikatos istorijos išrašas bei kojos nuotrauka.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą teismas nusprendė, kad neįrodyta, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Byloje liudytojų parodymais nustatyta, ir dėl to nėra jokio ginčo, kad policijos pareigūnas ne tarnybos metu apklausinėjo liudytojus, t. y. jis užsirašė įvykį mačiusių asmenų duomenis, kuriuos vėliau būtų galima apklausti kaip liudytojus. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad apie liudytojų apklausą pilietis sakė tiesą.

O štai dėl to, kad policininkas pervažiavo koją, teismas nebuvo tikras. Byloje yra labai daug abejonių, kurios leidžia daryti išvadą, jog toks įvykis galėjo būti. Pirmiausia, tai patvirtina liudytojų parodymai, jog asmeniui buvo pervažiuota per koją. Šiuos jų parodymus iš dalies patvirtina ir objektyvūs duomenys, tokie kaip greitosios medicinos pagalbos iškvietimas, gydytojo parodymai, išrašas iš medicininių dokumentų bei kojos nuotrauka. Kita vertus, tokį faktą neigia kitas liudytojas ir galimai koją pervažiavęs policijos pareigūnas, todėl pagal surinktą bylos medžiagą nėra pagrindo spręsti, jog pilietis neabejotinai Bendrajam pagalbos centrui pateikė melagingą informaciją. Kadangi visos abejonės sprendžiamos asmens, traukiamo atsakomybėn naudai, teismas nusprendė, jog byla administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pranešus apie pervažiuotą koją, į įvykio vietą neatvyko policijos pareigūnai, nebuvo atlikta įvykio vietos pažiūra, apklausti galimi liudytojai. Kadangi įvykis įvyko automobilių aikštelėje prie parduotuvės, galimai teritorija buvo filmuojama (bet to įrašo policija neperžiūrėjo, – Red. past.). Be to, taip pat nebuvo apžiūrėta asmens koja bei neapklausti gydytojai. Nebuvo atliktas joks tyrimas, net ligoninei pranešus apie įvykį. Todėl byloje trūksta įrodymų apie padaryto nusižengimo padarymą arba nepadarymą. Nusižengimo padarymą turi įrodyti institucija, surašiusi protokolą, ir jokiu būdu įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Teismo posėdžio metu policijos atstovas prašė piliečio veiką perkvalifikuoti kaip Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, nes nebuvo atvykę policijos pareigūnai. Tačiau teismas nutarė, kad perkvalifikuoti nusižengimą nėra pagrindo, nes byloje nesurinkta įrodymų, jog asmens pranešimas buvo nepagrįstas.

Apie kitas melagingas istorijas ir tai, kuo pareigūnus ar teismą nustebino traukiami administracinėn atsakomybėn rajono gyventojai, skaitykite kitame „Širvintų krašto“ numeryje.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top