Prieš pusantrų metų, 2021-ųjų lapkritį rašėme, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai atmetė vieno asmens prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti dviejose administracinio nusižengimo bylose, kuriose tų metų vasarą buvo priimti nutarimai.
Vienas vyriškis Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistės priimtu nutarimu buvo nubaustas 21 Eur bauda už tai, kad dar 2021 metų vasario pradžioje kelyje Vievis-Maišiagala-Nemenčinė važiavo 55 km/val. greičiu, kai toje vietoje leidžiamas 40 km/val. greitis. Kitu atveju, jam skirta 60 Eur bauda už tai, kad kitą dieną tame pat kelyje važiavo 62 km/val. greičiu, kai toje vietoje leidžiamas 40 km/val. greitis.
Prašydamas atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjas nurodė, kad apie vasario pradžioje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam paskirtas baudas jis sužinojo tik iš nutarimų, kuriuos 2021 metų liepos 1 ir 3 dienomis gavo paštu. Nubaustasis tada sutiko, kad tokie pažeidimai užfiksuoti ir jis galėjo viršyti greitį, tačiau nesutiko dėl priimtų nutarimų. Pagal nustatytą tvarką, užfiksavus kai kuriuos administracinius nusižengimus pažeidėjui siunčiami administraciniai nurodymai per nustatą laiką sumokėti pusę sankcijoje numatytos baudos.
Pasirodo, elektroniniu paštu buvo išsiųsti du pranešimai. Juose pranešta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam skirtą 6 Eur baudą turi sumokėti iki 2021 metų gegužės 30 dienos, o 15 Eur baudą – iki 2021 metų birželio 6 dienos.
To nepadarius, jam ir buvo skirtos 21 Eur ir 60 Eur baudos. Taigi, iš kišenės teko pakloti 4 kartus didesnę sumą.
Teismui nutarimus apskundęs asmuo aiškino, kad jokių protokolų su administraciniais nurodymais jis negavo, juo labiau kad nutarime nėra nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo jam buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai.
Tačiau teismas tada palaikė, kad tokie nubausto asmens teiginiai nėra pagrindas tenkinti jo skundų. Lietuvos kelių policijos tarnybos teigimu, siųsdami dokumentus jos pareigūnai naudojo Administracinių nusižengimų registro automatiniu būdu pateiktą elektroninio pašto adresą, kuris deklaruotas valstybės informacinėse sistemose. Teismai, formuodami vienodą teismų praktiką ne vienoje byloje pasisakė, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Iš teismui pateiktų Administracinių nusižengimų registre esančių duomenų buvo matyti, kad procesiniai dokumentai nurodytu elektroninio pašto adresu išsiųsti, ką patvirtino esančios išsiuntimo žymos.
Galbūt asmuo tada iš tiesų negavo tų dokumentų, kas elektroninėje erdvėje yra palyginti dažnas dalykas. Kartais dėl ryšio trikdžių, kartais dėl viršytos duomenų kvotos elektroniniai laiškai nepatenka į gavėjo dėžutę. Tačiau siuntėjas pareigos tikrinti, ar gavėjas gavo siuntą, neturi. Yra žyma, kad dokumentas buvo išsiųstas, vadinasi, jis turėjo būti gautas. O jei negautas – paties gavėjo problema.
Atmesdamas tą prašymą, teismas pažymėjo, kad analogiški atvejai teismuose jau buvo išnagrinėti ir nutarimai priimti ne nubaustųjų naudai. Kaip minėta, yra numatyta, kad procesiniai dokumentai gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.
Tačiau būna ir situacijų, dėl kurių priimami priešingi paminėtam sprendimai. Kovo 16 dieną Vilniaus regiono apylinkės teismų Širvintų rūmuose buvo išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patraukto Vidmanto P. skundas dėl 2022 metų rugpjūčio 31 dieną ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Skundo esmė ta pati – paprašyta atnaujinti praleistą apskundimo terminą ir atlikti kitas su tuo susijusias procedūras. Skiriasi tik kai kurios detalės.
Kaip teigė Vidmantas P., administracinės nuobaudos skyrimo pagrindas jam tapo žinomas tik 2022 metų spalio 28 dieną, kai buvo gautas pranešimas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl nesumokėtos baudos. Pasirodo, jam buvo skirta 30 Eur bauda už tai, kad 2022 metų liepos 12 dieną jis paliko automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Policijos pareigūnai Vidmantą P. telefonu informavo, kad dokumentai jam buvo siunčiami elektroniniu paštu, tačiau asmuo teismui paaiškino, kad šis jo elektroninis paštas nebenaudojamas nuo … 2000 metų, todėl jis negavo surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo.
Priešingai nei paminėtoje ankstesnėje istorijoje, šįkart policija sutiko dėl galimybės atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, o jį atnaujinus grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Kai nėra prieštaravimų, teismui neliko nieko kito, kaip skundą tenkinti.
Teismas padarė išvadą, kad nors Vidmanto P. elektroninio pristatymo dėžutė egzistuoja ir yra aktyvi, tačiau su joje gautais procesiniais dokumentais jis nesusipažino, nes minėta el. pašto dėžute nesinaudoja nuo 2000 m. Su administracinio nusižengimo protokolu, atliktu administracinio nusižengimo tyrimu, jo metu surinktais įrodymais ir priimtu nutarimu jis susipažino tik 2023 metų sausio 19 dieną, kai gavo administracinio nusižengimo bylos kopiją.
Situacija verta pasvarstymų. Šioje teismo nutartyje tvirtinama, kad pašto dėžutė egzistuoja ir yra aktyvi, nors asmuo ja nesinaudoja nuo 2000 metų. Tada iš kur policijos tarnybai šis adresas tapo žinomas? Pagal aukščiau aprašytą situaciją tikėtina, jog tarnyba ne kažkokiu mistiniu būdu atspėjo esant tokį elektroninio pašto adresą, o jį gavo iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. O tose sistemose, kaip minėta, adresą nurodo pats asmuo.
Jei per pastaruosius 23 metus asmuo pradėjo naudoti kitą adresą (ar jokio nenaudoja, kuo būtų sunku patikėti), ar tai ne jo pareiga yra tą adresą patikslinti, kad paskui nereikėtų prisiimti galimų neigiamų pasekmių?
Tie, kas turi ir naudoja elektroninį paštą, su panašiomis situacijomis susiduria po kelis kartus per metus, kai gauna įvairių sistemų priminimus atnaujinti duomenis, to periodiškai pageidaujama prisijungiant prie bankų, registrų ir sistemų, pavyzdžiui, prie VMI, Sodros, eSveikatos, Registrų centro ir pan. Neatnaujinai – tavo problema, kad paskui negavai pranešimo, įspėjimo ar nurodymo. Juk ne sistemos administratoriaus pareiga yra nuolat skambinti vartotojams ir teirautis, ar tik nepasikeitė sistemoje įrašytas jo elektroninis paštas. Nebent būtų tokia paslauga, tik neteko apie tai girdėti.
Neatmestina, kad būta aplinkybių, kurios atskleistos nepilnai ar teismo nutartyje apie jas neužsimenama. Pagaliau, ši administracinė byla bus ar jau išnagrinėta iš naujo, asmuo turi galimybę susipažinti su procesu, teikti savo parodymus ir pan., gal paaiškės ar paaiškėjo, kad jis nekaltas, pažeidimas nepadarytas. Tik šiuo atveju kalba ne apie tai. Jei viskas nutiko būtent taip, kaip pateikta, problematiška būtų teigti, jog visuomenės pasitikėjimas teismais auga, kai toks dviprasmiškas įstatymų ir tvarkos traktavimas.