Apie tokį apšvietimą, koks vykdant europinį projektą įrengtas Širvintų I. Šeiniaus gatvėje, kitų gatvių, o juo labiau - gyvenviečių, gyventojams kol kas tik pasvajoti belieka...
Kiekvieną dieną vis labiau trumpėjantis šviesusis paros metas atskleidžia naujas bėdas. Rajono gyventojai priversti vis dažniau gintis nuo tamsos: kas eidamas gatve telefonu šviečiasi, kas visur ir visada turi žibintuvėlį. Jau ne vienerius metus širvintiškiai kalba apie tai, kad visame rajone trūksta apšvietimo, tačiau niekas dėl to nesikeičia – dažniausiai šviečia tos lempos, kurios šviesdavo dar gal ir prieš trisdešimt metų.
Kaip sakoma, laikas gydo žaizdas. Pasirodo, ne vien tik žaizdas, bet ir nepasitenkinimą. Trumpėjant dienoms, rajono seniūnai gauna ne vieną skundą dėl apšvietimo trūkumo, tačiau kuo labiau žiemos link, tuo skundų mažiau – žmonės, matyt, tiesiog įpranta ir susitaiko su esama padėtimi.
O gal apšvietimo problemos kankina tik kai kurias seniūnijas?
Padėtį paprašėme pakomentuoti visų rajono seniūnų.
Čiobiškio seniūnas Virginijus Niekis: „Apšvietimo seniūnijoje nėra pakankamai. Dažnai sulaukiame gyventojų prašymų, kad vienoje ar kitoje vietoje atsirastų daugiau šviesos. Šiuo metu apšviestos yra tik Čiobiškio ir Lapelių gyvenvietės. Jau ne vienerius metus ieškom įvairiausių būdų ir galimybių, kaip galima būtų pagerinti situaciją. Tačiau dalyvauti tokiuose projektuose sunku, čia gali padėti tik Savivaldybė. Visuomet tikimės, kad anksčiau ar vėliau viskas pasikeis į gerą.
Dar vieną problema – daugelis žibintų jau yra pasenę, reiktų iš esmės viską keisti. Gyventojai reikalauja daug, bet su turimomis lėšomis daugiau nieko negalima padaryti.“
Gelvonų seniūnas Lionginas Juzėnas: „Be abejo, seniūnijoje reikėtų daugiau apšvietimo. Dabar, kai vis labiau tamsėja vakarai, sulaukiame ir daugiau gyventojų skundų. Pavyzdžiui, Liukonių gyvenvietėje yra padaryti trys nauji „taškai“, tačiau prireiks dar keturių, kad gyvenvietė būtų apšviesta visiškai. Bagaslaviškyje dar yra kelios neapšviestos gatvės, Gelvonuose – taip pat.
Mažesnėse gyvenvietėse, kur ir kolūkio laikais nebuvo įrengtas apšvietimas, – šviesos nėra iki šiandien. Žmonės tose gyvenvietėse jau nuo seno įpratę gyventi be gatvių apšvietimo, todėl nusiskundimų iš ten sulaukiame nedaug. Mažose gyvenvietėse ir judėjimo mažai: nėra nei parduotuvių, nei mokyklos. Prioritetas, žinoma, yra ten, kur daugiau žmonių vaikšto vakarais.
Šiuo metu reiktų keisti senus, dar „kolūkietiškus“ žibintus. Yra parengti ir keli projektai dėl apšvietimo, tačiau dėl finansavimo trūkumo kažką iš esmės keisti yra sudėtinga.“
Širvintų seniūnė Laimutė Griškienė: „Apšvietimo neužtenka, tačiau viskas pagal finansavimą. Kaimuose dažniausiai lempos šviečia tik prie sankryžų. Žmonės nelabai tuo skundžiasi. Tikriausiai viena iš didžiausių problemų – pasenę laikrodžiai. Dažnai nutinka taip, kad po kažkokių remonto darbų tie laikrodžiai visiškai išeina iš rikiuotės, tad juos reikia reguliuoti ne vieną ir ne du kartus. Dėl šių nesklandumų žibintai kartais šviečia ne taip, kaip reikėtų.“
Zibalų seniūnas Nerijus Drazdas: „Žinoma, neužtenka. Yra kelios gyvenvietės, kurios iš viso neapšviestos. Pavyzdžiui, Beivydžių. Tačiau kiek yra, tiek užtenka, nes kitos išeities tiesiog nėra.
Žmonės kreipiasi, bet seniūnija mažai kuo gali padėti, nes viską dabar tvarko „Širvintų komunalinis ūkis“. Apskritai visoje seniūnijoje mažai šviesos. Lempos yra senos ir neekonomiškos.
Turbūt, reiktų džiaugtis tik tuo, kad gaunamas finansavimas kelerius metus yra praktiškai toks pats.“
Jauniūnų seniūnas Vidmantas Grinis: „Seniūnijoje yra gatvių, kurios iš viso nėra apšviestos. Daug kur reiktų ne tik daugiau lempų įjungti, bet ir naujų projektų. Džiaugiuosi, kad žmonės supratingi: visi supranta, kad dabar sunkmetis, kad reikia taupyti.“
Kernavės seniūnas Stanislovas Gaidakauskas: „Visai neseniai buvo sugedęs kažkuris kabelis, todėl dviejose gatvėse buvo nutrauktas apšvietimas. Iki tol šviesos pakako. Apskritai nusiskundimų dėl apšvietimo lyg ir nebuvo. Žmonės kreipėsi tik dėl laikrodžio persukimo, kai vasaros laikas keitėsi į žiemos laiką. Kernavės apšvietimas mus tenkina. Stengiamės, kad žmonėms būtų patogu, kad jie spėtų iš darbų grįžti, vaikai iš mokyklų pareitų, kol miestelyje šviesu.“
Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė: „Apšvietimas galėtų būti ir geresnis. Problema – reikia naujų šviestuvų bei linijų. Netrukus ketiname rengti bendruomenių susitikimą, kuriame kalbėsime apie seniūnijos problemas. Bandysime rašyti prašymą į Savivaldybę, kad jie į biudžetą įtrauktų apšvietimo rekonstrukciją ir naujų linijų tiesimą. Žmonės dažniausia kreipiasi tada, kai prieš tai ne vienerius metus degusi lempa ima ir perdega, tuomet visada sulaukiame skundų. O seniūnijoje yra tokių gyvenviečių kaip Viršuliškės ar Jodonys, kuriose apšvietimo iš viso nėra.“
Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas: „Visose seniūnijose yra vietų, kuriose nėra ne tik uždegtų lempų, bet ir pačių žibintų. Ne išimtis ir mūsų seniūnija. Kadangi dabar gatvių apšvietimą reguliuoja „Širvintų komunalinis ūkis“, visus gyventojų skundus perduodame jiems. Kol kas nusivilti bendradarbiavimu dar neteko.“
Seniūnų nuomonė labai panaši. Visi jie gauna skundų iš gyventojų ir visi jie niekuo negali padėti.
Šiuo metu gatvių apšvietimą eksploatuoja įmonė „Širvintų komunalinis ūkis“. Direktoriaus Dangero Pečiulio teigimu, įmonė sugebėtų įjungti kiekvieną rajone esantį šviestuvą, bet tam reiktų nemažų lėšų. Pasak jo, šiuo metu viskas priklauso nuo Savivaldybės.
„Eksploatuoti gatvių apšvietimą iš tiesų sudėtinga. Vien jau dėl to, kad tenka dirbti su labai sena valdymo sistema, kuri – ne paslaptis – dažnai stringa. Po bet kokių gedimų tenka ilgai reguliuoti laikrodžius. Šiuo metu reiktų atnaujinti visą valdymo sistemą, pakeisti daugybę žibintų, tačiau viskas remiasi į pinigus. Kol Savivaldybė neskirs papildomų lėšų, viskas liks kaip ir iki šiol,“ – teigia direktorius. Jis tvirtina, kad tenka sulaukti daug gyventojų skundų, nes žmonėms sunku suprasti, kodėl, pavyzdžiui, žibintas šviečia prie kaimyno namo, o ne prie jo. Pasak direktoriaus, „Širvintų komunalinis ūkis“ stengiasi vykdyti Savivaldybės nurodymą, kad šviestuvai veiktų šalia perėjų, sankryžų, stengiamasi reaguoti ir į kiekvieno gyventojo skundą, bet išspręsti jį toli gražu ne visada pavyksta dėl lėšų stokos.
Pinigų stygius – visų šalies savivaldybių bėda, bet kai kurios nenuleidžia rankų ir ieško išeities. Štai Marijampolėje ruošiamasi šią problemą spręsti iš esmės – pakeisti pasenusias lempas taupiosiomis. Tam esą prireiktų beveik 2 mln. litų, bet paskaičiuota, kad per penkerius metus investicija atsipirktų.
Savivaldybės vadovams tik dejuojant ir nesiryžtant nieko daryti, neieškant išeities, savaime padėtis tikrai nepasikeis. O tamsa gatvėse – ne tik didelis nepatogumas, bet ir realus pavojus gyventojų saugumui.
Aura Jankūnaitė
