Nors teigiama, kad Lietuvoje kas šeštas gyventojas vis dar naudojasi lauko tualetais, Širvintose šis skaičius netrukus turėtų gerokai sumažėti.
Daug diskusijų sulaukęs projektas, kuriuo buvo siekiama kuo didesniam širvintiškių ratui suteikti galimybes jungtis prie cenralizuoto vandentiekio ir nuotėkų tinklų, pagaliau baigtas.
Šiuo metu jau yra pastatytos visos projekte numatytos nuotėkų siurblinės ir kėlyklos, nutiestos kelios dešimtys trasos kilometrų.
Širvintiškiai jau senokai gali teikti prašymus dėl sutarčių sudarymo paslaugoms gauti. Tačiau iki tol reikia sutvarkyti kelis labai svarbius dalykus. Visų pirma, vandentiekio ir nuotėkų trasos yra tiesiamos tik iki privačios žemės ribos, likusį atstumą reikia apmokėti patiems žmonėms.
Projekto įgyvendintojo „Širvintų vandenys“ direktorius Kęstutis Vaškevičius teigia, kad šių darbų kaina siekia 70 litų už metrą. Iš tiesų, nemaža suma, jei nuosavas sklypas yra didelis?
Antras svarbus darbas – sudaryti sutartį dėl paslaugų su įmone „Širvintų vandenys“.
Pasak direktoriaus, prisijungti prie modernios vandentiekio sistemos jau suskubo 62 rajono vartotojai. Tikimasi, kad neilgai trukus prie šio skaičiaus prisidės gerokai daugiau vartotojų – daugiau nei keli šimtai. Skaičius esą turėtų labiausiai pradėti keistis, kai prie sistemos ims jungtis kernaviškiai. Kol kas dėl specifinio gamtovaizdžio ten sunku atlikti visus reikalingus darbus.
„Aktyviausiai prie sistemos jungiasi jaunesnio amžiaus žmonės. Kai kurie prašymus dėl sutarčių sudarymo pateikė dar gerokai prieš projekto pabaigą. Sunkiausia, žinoma, mažas pajamas turintiems žmonėms. Yra ir tokių, kurie yra tiesiog įpratę prie senosios tvarkos – šachtinių šulinių, lauko tualetų, todėl prie vandentiekio sistemos jungtis tiesiog nenori,“ – pasakoja K. Vaškevičius.
Jo teigimu, daug reikšmės turi ir tai, kad birželį rajono taryba atsisakė priimti sprendimą, kuriuo būtų įtvirtintos nuotėkų surinkimo, pašalinimo taisyklės. Pasak direktoriaus, Širvintų rajone yra dar daug žmonių, kurie be jokių apmąstymų visų nuotėkų atsikrato tiesiog gamtoje.
Beveik visuose Lietuvos rajonuose yra sudaromos specialios komisijos, kurios turi teisę atvažiuoti ir patikrinti, kaip tvarkomos nuotėkos. Tačiau kol taisyklės nebus patvirtintos, apie jokias komisijas taip pat neverta kalbėti.
Vykdant projektą, buvo neišvengta ir gyventojų skundų. Daugiausia jų sulaukta dėl atstatomųjų darbų kokybės. Tačiau, pasak direktoriaus, visus nesklandumus sutvarkyti pavyko gana sklandžiai.
Vis dėlto, bus kreipiamasi ir dėl papildomų lėšų projekto pabaigai. Pinigai būtų skirti nenumatytiems atvejams. Pavyzdžiui, atlyginti žalą gyventojams, per kurių privačią žemę buvo iškasta trasa.
Birželio mėnesį „Širvintų kraštas“ ne kartą rašė apie šio europinio projekto klaidas, kurios tiesiogiai paliečia gyventojus. Vienos iš tokių gyventojų – Janina ir Rita. „Moterys sako, kad buvo priblokštos, kai birželio 17-osios rytą prie jų daržo su technika pasirodė UAB „Utenos melioracija“ brigada. Darbininkams pradėjus braidyti po greta namo esančius pasėlius ir mindžioti išpuoselėtą daržą, išsigandusios širvintiškės pasidomėjo, ką jie ruošiasi daryti privačioje valdoje? Šie paaiškino, kad po daržu, 2 metrų gylyje, bus tiesiamas vandentiekio vamzdis,“ – buvo rašoma „Širvintų krašte“.
Prireikė ne vienų derybų, kol pagaliau buvo nuspręsta, kad vamzdis bus ištrauktas. Tuomet moterys liko be nieko – be vandentiekio, tik su išmindžiotu daržu. Bet galbūt ir joms bus kompensuota žala, jei bus gauta papildomų lėšų?
Direktoriaus manymu, prie beveik penkiolika milijonų kainavusio projekto dar reiktų pridėti apie tris šimtus tūkstančių litų. Dėl papildomų lėšų bus kreiptasi į Europos Sąjungos fondus.
Galimybė, kad pinigų nebus gauta, taip pat išlieka. „Jei negausim pinigų – niekas nieko ir nebedarys“,- konstatavo K. Vaškevičius.
Jis teigia, kad jei iškiltų kokių nors nesklandumų dėl darbų kokybės – viską sutvarkytų darbų vykdytojas „Utenos melioracija“. Apskritai, visiems darbams yra suteikta dešimties metų garantija, o už tyčinius neteisingai atliktus darbus – dviguba – dvidešimties metų.
Pasak direktoriaus, vykdant šį projektą, žmogus visada išliko svarbiausia vertybe, todėl ir papildoma suma esą būtų skiriama gyventojų labui.
Tik iškyla klausimas, kas bus jei pinigų vis dėlto nebus gauta? Negi ir šį kartą širvintiškiai galės tik tyliai užgniaužti savo nepasitenkinimą? Kaip ir dėl didinamų šalto vandens bei nuotėkų kainų.
Aura Jankūnaitė
