Balandžio 8 dieną jau trečią kartą Vilniuje nuvilnijo dešimttūkstantinis protesto mitingas prieš socialdemokratų ir „aušriečių“ klikos kėslus uždėti apynasrį nacionaliniam transliuotojui. Valdančiosios koalicijos vadeliotojas, faktinis šios iniciatyvos tėvas Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad iki gegužės šis įstatymas tikrai bus priimtas.
Žmogui, kurio dienos bėga žiopsant muilo operas ir lėkštų pokalbių laidas, mėginimai pertvarkyti nacionalinio transliuotojo veiklą reglamentuojantį įstatymą galbūt nesuprantami ir neįdomūs. Tačiau tiek žiniasklaidininkai, tiek visuomeninės organizacijos įžvelgia grėsmę, kad priimti pokyčiai leistų politikams pasikinkyti nacionalinį transliuotoją, kad šis tenkintų valdžioje esančių partijų interesus. Tai jau nutiko Vengrijoje, kai Europos Sąjungos šantažuotojui Orbanui pavyko tenykštę visuomeninę žiniasklaidą faktiškai paversti savo partijos ruporais. Valdančiuosius liečianti kritika buvo išguita iš eterio ir valdantiesiems artimų verslininkų užvaldytos spaudos puslapių, visuomenei pateikiama tik teigiama, panegiriška, bet nuo realybės nutolusi informacija. Įžvelgiama, kad po planuojamų pokyčių susidarytų sąlygos panašiam reguliavimui ir Lietuvoje.
Dėl valdančiųjų siekių susirūpinusi ne tik mūsų šalyje dirbantys žiniasklaidininkai, paties Seimo teisininkai, teisės specialistai, bet ir profesinės tarptautinės organizacijos. Įstatymo projektą kritikuoja ir Europos komisija „Demokratija per teisę“, kitaip dar vadinama Venecijos komisija. Būtent į šios komisijos posėdį neseniai buvo deleguoti du Seime sudarytos komisijos įstatymo pataisoms nariai – Artūras Zuokas ir socialdemokratė vienmandatininkė Indrė Kižienė, į Seimą išrinkta ir širvintiškių balsais. Kai kurie opozicijos nariai tada šią kelionę prilygino turistinei.
Seime sudarytai komisijai vadovauja Seimo pirmininkas Juozas Olekas, tačiau dažnai neformalia šios komisijos lydere laikoma Kultūros komiteto narė Indrė Kižienė, kuriai tenka nemažai aiškintis įvairiose žiniasklaidos laidose. Klausantis valdantiesiems žeriamos kritikos, politikė ne kartą į kritiką, kaip ji pati įvardydavo, tik „pakilnodavo akis“. Kižienė bandė „patraukti rankas nuo laisvo žodžio“ ir trečiadienio rytą LRT radijo laidoje, kur Komisijos užmojus ir Seimo narės požiūrį peikė portalo 15min.lt Tyrimų redaktorė Jūratė Damulytė.
Komisijos atstovai ne kartą aiškino, kad iš tiesų dirba atvirai, o juos kritikuojančioji pusė tik kaišo pagalius į ratus ir neprisideda, nors dirbti buvo pakviesti visi. Tuo tarpu, LRT sutramdymo priešininkai teigia pasitraukę iš valdančiųjų komisijos, nes šioje valdantieji tik šneka apie galimybę dirbti kartu, tačiau faktiškai neįsiklauso į pastabas, tik imituoja diskusijomis tariamai pagrįstą darbą ir buldozeriu stumia tai, ką yra sumanę. Venecijos komisijos pastabos dėl nacionalinio transliuotojo „sutramdymo įstatymo“ komisijai esą joks rodiklis, lyg vanduo nuo žąsies.
LRT savo valdomose komunikacijos priemonėse išplatino siūlymus dėl planuojamų pokyčių ir teigia, kad kai kurie pakeitimai prieštarautų Lietuvos Konstitucijai, nėra priimtini ir gresia cenzūra.
Jei būtų priimta įtvirtinti papildomą LRT valdymo grandį – LRT valdybą – jos narių atrankos procesas neturėtų būti vykdomas vien LRT Tarybos sprendimu ar jos vidinėmis procedūromis, nes tai neužtikrintų pakankamo atrankos nepriklausomumo, objektyvumo ir gerosios valdysenos principų laikymosi. Todėl būtina aiškiai įtvirtinti išorinių ekspertų įtraukimą į atrankos procesą. LRT siūlo, jog Valdybos nariai būtų atrenkami skaidriai ir profesionaliai, viešo konkurso būdu.
LRT dar kartą akcentavo, kad Seimo komisija neatsižvelgia į Venecijos komisijos rekomendacijas, o finansavimo keitimas yra nepagrįstas. LRT siūlo, jog visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis būtų sudaromas iš užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,2 procento iš akcizo pajamų.
LRT siūlo palikti šiuo metu galiojančią nuostatą dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos viešinimo LRT programose ir LRT interneto svetainėje. Kritiškai vertinama viešųjų paslaugų pavedimo sutartis su Vyriausybe, ką siūlo Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas ir Indrė Kižienė. „Tokia sutartis sukurtų nuo politikų priklausomą LRT, būtų antikonstituciška, taip pat neleistų reaguoti į pokyčius visuomenėje ir informacinėje erdvėje. Tokios sutarties klausimu kritiški buvo ir Seimo Teisės departamentas,“ – tvirtina LRT.
Beje, Indrės Kižienės galimas pastangas reguliuoti, ką ir kaip turi rašyti žiniasklaida, pajuto ir „Širvintų kraštas“. Kovo pradžioje gavome Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) raštą dėl laikraštyje „Širvintų kraštas“ ir naujienų portale sirvinta.net skelbtų publikacijų. Esą VRK vasario 19 d. gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad laikraščio „Širvintų kraštas“ bei to paties skleidėjo valdomo naujienų portalo sirvinta.net paskelbtos kelios publikacijos („Seimas – teisininkų kalvė mulkiams“), „Teoriškai viceministrė praktiškai atsistatydino“ bei „Skaičiuojama, kad Kižienė kas mėnesį iš širvintiškio kišenės ištrauks iki 20 Eur“) galimai yra neigiama Lietuvos Respublikos Seimo narės Indrės Kižienės politinė reklama.
Atvirai pasakius, dėl to nelabai ir nustebome. Juolab kad po kiek laiko galimai į tvarkdarės vaidmenį įsijautusi akių kilnotoja teismui apskundė etikos sargus dėl nepradėto konservatorės Dalios Asanavičiūtės–Gružauskienės elgesio teikiant pasiūlymus LRT įstatymo projektui.
Gal Seimo narė įsitikinusi, kad apie ją ir visuomenę piktinančius socialdemokratus, su kuriais pateko į Seimą, galima atsiliepti tik gerai?
Jei Žemaitaičio užgaidas tenkinančiai „LRT sutramdymo komisijai“ pavyks pakeisti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, belieka spėlioti, koks bus kitas sparčiai „orbanėjančių“ valdančiųjų žingsnis. Gal pakeistas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, įpareigosiantis žiniasklaidą tik teigiamai reklamuoti politikus?
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
