Viskas iš gyvenimo ir apie gyvenimą

Blauzdienė (kairėje) Kiauklių bibliotekos lankytojams pristatė savo poezijos knygas, parodė paveikslus.

Kovo 20 dieną garbingą 80 metų jubiliejų švęs mūsų krašto poetė, floristė, paveikslų iš gamtinės medžiagos kūrėja, meniškos sielos asmenybė Monika Kalesnikaitė-Blauzdienė. „Nebijokite būti žmonėmis, žvelgti gyvenimui į akis“, – prieš metus viešėdama Kiauklių bibliotekoje sakė menininkė. Knygos bičiuliams, savo pažįstamiems ir draugams dvi eilėraščių rinktines ir keliasdešimt floristikos paveikslų pristačiusi Monika Kalesnikaitė-Blauzdienė pažymėjo, jog kūryba jai yra sielos atgaiva ir veikla, be kurios negalinti gyventi.

Daug mielų prisiminimų yra susiję su Kiaukliais

Teko mokytis tuometinėje Kiauklių septynmetėje mokykloje. Kelias iki mokyklos buvo gana ilgas, todėl Monika eidama mintyse kurdavo pasakas, miniatiūras, eiles. Pirmąjį eilėraštį sukūrė būdama penktoje klasėje. Nuo tada ir išliko daug gražių ir širdžiai mielų jaunystės prisiminimų, susijusių su Kiaukliais. Sulaukus vyresnio amžiaus, šie prisiminimai vis labiau mielesni ir brangesni.

Monika Kalesnikaitė-Blauzdienė gimė 1941 m. kovo 20 d. Bajorų kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės rajone. Čia prabėgo vaikystė ir jaunystė. Jos gimtą kaimą supo miškai, kalvos ir pievos. Nuo pat mažens Monika pamilo savo krašto gamtos grožį.

1959 m., baigusi Želvos vidurinę mokyklą, Monika įstojo į Vilniaus žemės ūkio technikumą, vėliau mokėsi Kaune, studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Baigusi studijas, dirbo agronome. 1965 m. ištekėjo už Algirdo Blauzdžio, apsigyveno Ukmergėje. Po dvejų metų gimė dukra Loreta, vėliau – sūnus Gintaras.

Jauna, graži, ilgakasė…
Su šeima.

Nusiraminimo ieško kūryboje

Nuo pat jaunystės Monika atkakliai kabinosi į gyvenimą. Dar jaunystėje išgyventi karo ir pokario metų sunkumai užgrūdino dvasiškai ir neleido suklupti. O dar vėliau teko išgyventi sūnaus, o paskiau ir dukros netektį. Kai skausmas nebetilpo širdyje, reikėjo ieškoti išeities, kur tą skausmą išlieti. Monika nusiraminimo ėmė ieškoti kūryboje. Pamažu pradėjo rašyti. Berašant sieloje palengvėjo, o rašymas tapo būtinybe. Tai buvo nusiraminimas, poilsis, paguoda.

Polinkis rašyti, dėlioti vaizdelius ir atsakinėti sau į mintyse kilusius klausimus Monikai atėjo iš prigimties. Jai tai yra svarbu. Mieliausia ne diplomai ir padėkos už literatūrinę kūrybą, mieliau yra kurti, dėlioti mintis ir rašyti, būti tarp kvapnių žydinčių žolynėlių bei komponuoti juos taip, kaip širdis tuokart liepia. Viskas iš gyvenimo ir apie gyvenimą.

Svarbiausia Monikai – būti žmogumi ir nebijoti žvelgti gyvenimui į akis. Ji negali pakęsti apgaulės ir melo. Pasitiki Dievu, nes tik Jis padeda išgyventi ir nešti sunkų likimo kryžių. Monika jautri ją supančiai aplinkai, žmogaus bėdai ir tiesiog negali praeiti pro negalios paliestą. Ji gyvena dėl kitų apie save negalvodama, savęs netausodama.

Tarmišką poeziją teigiamai įvertino literatūros žinovų ir specialistų komisija


Gražią, spalvingą ir saulėtą 2019 metų spalio 11-osios popietę Kiauklių filiale viešėjo Monika Kalesnikaitė-Blauzdienė. Miela ir šauni kraštietė, tarmiškosios poezijos kūrėja, floristė tuomet bibliotekos lankytojams pristatė savo poezijos knygas, parodė paveikslus. Tarmiškos poezijos rinktinė „Pa saulas žiedu“ buvo išleista 2016 metais, o „Givienima vaizdieliai“ – antroji autorės minčių, piešinių, koliažų ir supančio pasaulio supratimo kūrybos knygelė – išleista 2019 metais.

Monikos Kalesnikaitės-Blauzdienės kūryba sudėta į dvi knygas.

Literatūros žinovų ir specialistų komisija, vertinusi tarmišką poeziją, išskyrė Monikos Kalesnikaitės-Blauzdienės kūrybą, pažymėjo, kad ji susijusi su ilgamete savojo regiono ir tautos patirtimi, su liūdesiais, regėjimais, žaismėmis, ypatingais vaizdais ir įvaizdžiais. Monikos poezija artima poeto Antano Strazdo kūrybai. Literatūros kritikas, eseistas Valentinas Sventickas yra pastebėjęs: „Tai, ką parašiusi Monika Kalesnikaitė-Blauzdienė, yra šiuolaikinės poezijos reiškinys, vertas ir pasigėrėjimo, ir apmąstymų. Esu dzūkas, ponios Monikos tarmė toli nuo manęs, bet – kas toliau, tas gražiau. Kartais net sudvejoji, kas čia tave traukia – ar kalbos ypatumai, ar eilėraštis.“

Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centras ir Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000 metais įvertino Monikos Kalesnikaitės-Blauzdienės literatūrinę kūrybą diplomais ir padėkomis.

Vidmantė Meškienė
Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 12 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (5 įvert.)

1 Atsakymas į "Viskas iš gyvenimo ir apie gyvenimą"

  1. mes parašė:

    Šauniai dirba Kiauklių biblioteka.

Comments are closed.

scroll to top