Tądien 1939 metais Klaipėdoje gimė Lietuvos etnologas, folklorininkas, religininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas, dvasinis vardas Jaunius.
Baigęs studijas Vilnaius universitete, Jonas Trinkūnas įstojo į aspirantūrą, dėstė studentams, tačiau dėl didelio susidomėjimo etnine kultūra buvo nemėgiamas, ir net persekiojamas sovietinės valdžios. Neabejojama, kad būtent ji nurodė ignoruoti Trinkūno mokslinę veiklą universitete.
Dėl santvarkos dirbtinai sudarytų kliūčių lituanistas negalėjo apsiginti disertacijos ir turėjo palikti aspirantūrą universitetą.
Iš universiteto išvaryto Jono Trinkūno gyvenimas buvo nelengvas. Teko išbandyti sunkius darbus. Iš pradžių dirbo kūriku, o paskui draugų buvo pakviestas skaldyti akmenis kolūkių statyboms. Įvaldęs akmenskaldžio darbą, antitarybiniu laikyto tremtinio skulptoriaus Stepono Šarapovo buvo pamokytas daryti paminklus ir antkapius. Ilgą laiką buvo stebimas KGB.
Jonas Trinkūnas stovėjo prie Rasos šventės Kernavėje ištakų. 1967 metais čia buvo atgaivinta senovės lietuvių apeiginė šventė – viešai pagerbti lietuvių dievai ir protėviai, užkurtas aukuras.
Kaip spaudai yra sakęs etnologas, tam paskatino tuo metu sovietinės valdžios kaip ir propaguota alternatyva – Jonų pagerbimas Rambyno kalne. Ši šventė pavirsdavo masinių girtuoklysčių orgija. Atgaivintos Rasos tapo alternatyva, bet užtraukė valdžios nepasitenkinimą. Kaip yra įvardijęs Jonas Trinkūnas, „Kernavės Rasos buvo giliai išgyventas sakralinis veiksmas – tikra, šventa. Tai buvo sugrįžimas prie aukojimo dievams, kurie buvo pamiršti. Jie buvo mirę – ir vėl prisikėlė, nes kol tauta mini savo dievus – jie gyvi ir ji gyva“.
Mirė Jonas Trinkūnas 2014 metų sausio 20 dieną Vilniuje.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
