Ilga, laiminga ir sėkminga santuoka – tai darbo, supratingumo, atjautos ir nuoširdžios meilės reikalaujantis dalykas. Džiugu, kad Trapeliuose (Alionių seniūnija) gyvena Vanda ir Pranas Starkai, kurie spalio 11 dieną švenčia ilgaamžės santuokos 60-metį.
Deimantinių vestuvių proga juos sveikins sūnus Valdas su šeima, būrys giminaičių, krikštasūniai ir krikštaduktės.
Abu sutuoktiniai pažįstami nuo mažų dienų, abu mena, kaip mokėsi Tarautiškių pradinėje mokykloje, kaip rašyti ir skaityti juos mokė pirmoji mokytoja Blažienė. Ir Vanda, ir Pranas buvo geri šokėjai, todėl kaimo gegužines ne tik gimtajame kaime lankydavo, bet ir Juodiškių, ir Giedraičių vakaruškose šokdavo.
-Jauni ir greiti buvome, visur po darbų spėdavome, – sakė Vanda, kuri yra krikštyta dviem vardais (dokumentuose yra Vanda, o aplinkinių ir šeimos narių Veronika vadinama). – Labai daug nuo mažų dienų dirbome, tėvai prie darbų lenkė. Aš esu iš 3 seserų šeimos, o Pranas – net iš 6 vaikų. Dabar likome tik mudu abudu, nebeturime nei brolių, nei seserų.
Paprastos ir kuklios vestuvės buvo.
-1964 metais Juodiškių kraštas priklausė Molėtų rajonui, – prisiminimais dalijosi Vanda Veronika. – Tuoktis važiavome į Molėtus, „šliubas“ irgi Molėtų bažnyčioje buvo. Tyliai ir gražiai susituokėme.
-O tuoktis važiavome su „Volga“, – priminė Pranas. – Tai buvo ypatinga transporto priemonė. Mano švogeris Stepas Savickas dirbo vairuotoju, todėl Giedraičių tarybinio ūkio direktorius maloniai leido mums pasinaudoti tokia mašina. Gražios mūsų vestuvės buvo, nors ir spalio mėnuo, bet gražu. Aš jau tada juokavau dėl dviejų žmonos vardų: visada ją Veronika vadinau ir tuoktis su Verute Dragūnaite išvažiavau, o grįžau namo su Vanda Starkiene, aš net nežinojau, kad ji ir kitą vardą turi.
-Pirmiausia laimės ieškoti nuvažiavome į Suginčius, – į prisiminimus nuklydo Vanda. – Mums pirmininkas viską aprodė ir netgi namą gyventi pasiūlė, tik tvarto prie jo nebuvo. Nutarėme dar šiek tiek palaukti. Gal po savaitės Juodiškių tarybinio ūkio direktorius Jonas Varnas išsikvietė ir pasakė, kad mes niekur nevažiuosime, liepė išsirinkti Trapeliuose vieną namą iš dviejų ir apsigyventi. Apie 1976 metus mes ir įsikūrėme Trapeliuose, taip ir likome iki šiolei.
-Linksma buvo Trapeliuose, – pabrėžė Pranas. – Daug jaunų žmonių gyveno, ne tik daug dirbome, bet ir laiką labai kaimyniškai leisdavome. Dabar mūsų kaimas nutilo, visi mūsų jaunystės draugai išėjo gyventi į kapus. Anksčiau buvo sunkūs laikai, pavalgyti sočiai nebuvo, bet linksma buvo. Tai krikštynos, tai vestuvės, o dabar vien laidotuvės prasidėjo. Ne tik brolių, bet ir pusbrolių nebeturiu.
Starkai sakė, kad Trapeliuose yra daug naujakurių, kaimas gyvas, miestiečiai renovuoja namus, ruošiasi gyventi. Anot Vandos, pasidžiaugti galima visais, nors ir atvykę iš kitur, bet yra draugiški ir geranoriški kaimynai.
Abu sutuoktiniai išsaugojo jaunatvišką dvasią, gyvybingumą ir optimizmą. Abu spinduliuoja ypatinga šviesa, kuri kaip magnetas traukia žmones, todėl poros namai visada pilni bičiulių ir giminaičių. Deimantinių vestuvių proga juos žada pasveikinti būrys artimųjų. Pasak Vandos, jiems nereikia jokių dovanų, didžiausia dovana – mylimų giminaičių apsilankymas Starkų namuose.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš Starkų šeimos albumo
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 11 d. laikraščio numeryje.