Tarybos narys Vytautas Kalesnikas: „Smagu stebėti, kaip Širvintose pasėtų idėjų įgyvendinimu užsikrečia vis didesnis žmonių ratas“

Šįkart kalbamės su Širvintų rajono savivaldybės tarybos Finansų, investicijų ir ūkio reikalų komiteto nariu Vytautu Kalesniku. Jis yra vienintelis dabartinėje taryboje, kuris buvo išrinktas į rajono tarybą pirmą kartą surengtuose demokratiškuose rinkimuose, vykusiuose 1990 m. kovo 24 d. Tai buvo pirmieji laisvi ir demokratiški rinkimai po 1933 m. savivaldybių tarybų rinkimų. Kadangi Vytautas Kalesnikas rajone žinomas kaip prisišaukiamas veterinarijos gydytojas, tai pokalbis daugiausia sukosi apie veterinariją. Neišvengta klausimų ir apie šeimą, merės Živilės Pinskuvienės bendraminčių komandą bei politikos aktualijas.

  • Esate žinomas Širvintų krašto veterinarijos gydytojas. Auginantys gyvulius supranta, kaip sunku, kai augintinius užpuola ligos. Esate visada pasiruošęs suskubti į pagalbą. Rajono žmonės Jus vadina „prisišaukiamu veterinaru“. Kas paskatino rinktis veterinarijos gydytojo darbą?
  • Kaip ir kitų profesijų, taip ir vet. gydytojo darbas keičiasi kartu su gyvenimu. Daugiau nei anksčiau tenka gydyti naminius augintinius, taikyti įvairias profilaktines priemones. Žmonės daug atsakingiau žiūri į nekontroliuojamą veisimą, todėl gerokai dažniau tenka sterilizuoti augintinius (dažniausiai kates ir katinus). Žinoma, man vet. gydytojo darbas tai greičiau gyvenimo būdas, nes turiu būti pasiruošęs išvykti bet kuriuo paros metu, nedelsiant, jei reikia skubios pagalbos. Veterinarijos gydytoju pradėjau dirbti 1977 metais po veterinarijos studijų Buivydiškių žemės ūkio technikume ir Vitebsko veterinarijos institute. Pirmoji mano darbovietė buvo Vazgūnų veterinarijos stotis. Mums priklausė Vl. Žvirblio, Kiauklių ir „Tėviškės“ kolūkiai bei Juodiškių ir Šešuolėlių tarybiniai ūkiai. Anais laikais darbo buvo sočiai, gyvulių buvo pilni kolūkių tvartai. Teko apvažiuoti pusę rajono, todėl sutikti žmonės pažįstami ir savi. Sunku įprasti Širvintų rajone nebuvo, nes esu kilęs iš netolimo Mišniūnų kaimo, esančio Ukmergės rajone. Nuo mažų dienų mačiau ir prižiūrėjau tėvų ūkyje esančius gyvulius. Pats buvau jautrus ir supratingas, domėjausi gamta ir supančiu pasauliu. Norėjau studijuoti miškininkystę Kaune, bet rinktis veterinariją paskatino Šešuolių aštuonmetėje mokykloje apsilankę svečiai iš Buivydiškių technikumo. Atvykę dėstytojai taip vaizdžiai nupasakojo apie veterinarijos studijas, kad kito kelio net neįsivaizdavau. Įgijęs diplomą, ėmiausi darbo.
  • Esate gimęs ir augęs Ukmergės rajone. Atrodo, nuo Širvintų kelias visai netolimas. Kokios priežastys lėmė, kad giliai Šešuolėliuose įleidote šaknis?
  • Esu gana pastovus, galbūt todėl pasiūlytas darbas netoli gimtinės ir tiko. Įsidarbinau ginekologu Vazgūnų veterinarinėje apylinkinėje ligoninėje, greitai paskyrė šios apylinkės vedėju.
  • Dirbau iki 1983 metų. Atšokome su žmona Danguole vestuves. Greitai gavau dar keletą darbo pasiūlymų. Pasirinkau Šešuolėlių tarybinio ūkio vyr.vet. gydytojo darbą. Nuo tada ir gyvename Šešuolėlių I kaime.
  • Be abejo, kad gydote dažniausiai ūkyje laikomus gyvius. Ar yra tekę teikti pagalbą kokiam nors egzotiškam gyvūnui: drambliui, stumbrui ar beždžionei?
  • Tai buvo stumbras dar pačioje jaunystėje, kai pradėjau dirbti. Pakertušėje buvo aptvarai, kuriuose ganėsi stumbrai. Vienas iš jų susižeidė ir teko veterinarą kviestis į pagalbą. Paskui tie stumbrai, išėję į laisvę, ilgokai klajojo po Zibalų ir Šešuolių apylinkes, trukdydami žmonėms ir niokodami žemės ūkio kultūras. Prie žmonių įpratę stumbrai nenorėjo būti savarankiški, todėl dažnai įsisukdavo į gyventojų sodybas ar gyvulių kaimenes.

  • Užauginote ir išmokslinote tris dukras, turite du anūkus. Kokį poveikį vyro, tėčio, senelio kasdienis darbas turėjo šeimos nariams? Ar kuri nors iš dukrų pasuko tėčio pėdomis? O gal anūkai medicinai neabejingi?
  • Šeimoje žmona visuomet už aktyvią poziciją, palaiko visose veiklose. Mėgstame šunis. Auginame biglius. Mūsų trys dukros jau gana seniai savarankiški žmonės. Joms nuo mažens akcentuodavome mokymosi svarbą, labai didžiuojamės jų pasiekimais. Visos trys yra gavusios bakalauro ir magistro diplomus, dvi – mokslų daktaro laipsnį. Jauniausioji Vaiva gyvena ir dirba JAV mokslinių tyrimų srityje, dėsto magistrantams ir doktorantams. Pastaruoju metu, žinau, jog tiria ir politinės korupcijos problematiką Lietuvoje (Širvintų duomenys, žinoma, to laiko, kai aš nebuvau savivaldybės tarybos nariu). Ji buvo ir tebėra didžiausia gyvūnų mylėtoja, nuo mažens domisi gyvuoju pasauliu: augalais, gyvūnais ir žmonėmis, dar aktyviai tebesidomi medicina ir veterinarija. Kristina ir Agnė sėkmingai darbuojasi Lietuvoje, gyvena Vilniuje. Turime du anūkus – Oskarą ir Melisą. Tikimės, jog jie irgi išaugs tolerantiški, darbštūs, padorūs bei naudingi savo pasirinktose srityse.

Kalbėjosi Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite liepos 29 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
4.71 (7 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top