Spalio 9–oji – Juozo Kamarausko gimtadienis

Juozapo Kamarausko autoportretas interjere. Portretas dekoruotas galimai jo sukurtais pašto ženklais. Iliustracija iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus leidinio „Juozapas Kamarauskas. Kūrinių katalogas“ (2016).

Internetinė enciklopedija Wikipedia mini, kad 1874 metais Vilkmergės apskrities Skauradų kaime ūkininkų Mykolo Kamarausko ir Ievos Uršulės Sadauskaitės–Kamarauskienės šeimoje gimė sūnus Juozas, kuriam buvo lemta į Lietuvos kultūros istoriją įeiti kaip žinomam Lietuvos architektui, dailininkui, inžinieriui.

Wikipedia papildomai nurodo, kad Juozo Kamarausko gimtieji Skauradai priklausė Širvintų valsčiui. Šiandien toks kaimas, kuriame mažiau kaip 10 sodybų, yra Alionių seniūnijoje, už Krašienos, tarp Pulimo ir Glitiškių miškų. Galbūt dėl šio fakto, esą gimęs Širvintų valsčiui priklausiusiuose Skauraduose, architektas, menininkas yra skelbiamas iškiliu Širvintų rajono kraštiečiu.

Deja, esami faktai leidžia tvirtinti tai esant apmaudžią klaidą, nes Juozo Kamarausko gimtieji Skauradai, tikėtina, yra ne mūsiškiai Alionių seniūnijoje, o tokį pat pavadinimą turintis viensėdis Anykščių rajone.

Juozo Kamarausko kūrybai skirtoje publikacijoje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vyr. tyrėja – rinkinio kuratorė Rima Rutkauskienė cituoja jo paties minėtą faktą, kad dailininkas „gimė folvarke Skauradai, Troškūnų paviete, Ukmergės apskr., Kauno gubernijoje“.

Ten taip pat rašoma, jog būdamas vaikas, Juozas Kamarauskas mokėsi Raguvos mokykloje, vėliau – pas kunigą Joną Rusteikį Troškūnuose. Šiandien Raguva – abipus Nevėžio įsikūręs miestelis Panevėžio rajone, o Troškūnai – apie 350 gyventojų turintis miestas Anykščių rajone.

Anykščių rajono pakraštyje, Troškūnų seniūnijoje esantis Skauradų viensėdis ir dabar išlikęs. Nuo jo iki minimos Raguvos – 7 km, iki Troškūnų – irgi apie 7 km. Logiška manyti, kad iš Alionių seniūnijoje esančių Skauradų vaiko nevežtų mokytis į Raguvą ar Troškūnus, kurie nuo mūsiškių Skauradų yra beveik už 100 kilometrų.

Juozo Kamarausko kūrybai skirtoje publikacijoje Rima Rutkauskienė pateikia ir paties Kamarausko nupieštą giminės medį. Architektas savo ranka įrašė, jog gimė Skauraduose, tik nepatikslino, kokiam valsčiui jie tada priklausė. Ko gero, painiavą sukėlė tai, kad abu Skauradai priklausė tai pačiai Ukmergės apskričiai.

Bet giminės medyje yra faktų apie jo brolius ir seseris. Iš tų įrašų aiškėja, kad vienas jų, miręs būdamas 5 metų, yra palaidotas Troškūnuose. Seserys Felicija ir Teofilė gimė Bečerninkuose, brolis Ignas ir sesuo Anielė – Juostininkuose. Šiandien Juostininkai yra kryžkelėje įsikūręs kaimas šalia taip pat pavadinto miško. Nuo Juostininkų iki Anykščių rajone esančių Skauradų – apie 4 kilometrai. Bečerninkai – irgi išlikęs nedidelis kaimelis už Juostininkų miško, taip pat 4 kilometrai nuo tenykščių Skauradų.

Taigi, nors ir kaip tenka apgailestauti, tačiau žinomo geležinkelių inžinieriaus, Petrogrado miesto ir gubernijos inžinieriaus architekto Juozo Kamarausko mūsų kraštiečiu vadinti nederėtų. Grąžinkime šią garbę anykštėnams.

1922 metais iš Rusijos grįžęs į Lietuvą ir apsigyvenęs Vilniuje, čia daugiausia architektūra vertęsis Juozas Kamarauskas mirė 1946 metų spalio 9 dieną. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top