1925 metų rugsėjo 9 dieną Telšių valsčiuje gimęs Adolfas Tautavičius laikomas Kernavės kultūrinio rezervato krikštatėviu.
Jo veikla siejama su pilkapynų Rytų, Pietryčių Lietuvoje ir palei būsimąsias Kauno marias tyrinėjimu, vertinamas jo milžiniškas indėlis į archeologinius tyrimus Vilniuje, Žemutinės pilies teritorijoje.
1972 metais pasirodžiusioje knygoje „Kernavė“ buvo paskelbtas Adolfo Tautavičiaus pasakojimas apie archeologinius radinius ir paminklus. Autorius papasakojo apie XIX-XX a. pradžioje vykdytus pirmuosius tyrimus, jų metu aptiktus radinius.
Didžiulis mokslininko autoritetas padėjo 1986 metais, kai, pradėjus melioracijos darbus Pajautos slėnyje Kernavėje, buvo surastos viduramžių miesto liekanos. 1986 metų gegužės mėnesį Pajautos slėnyje į pietvakarius nuo Pilies kalno melioracijos tranšėjoje buvo aptiktos medinio kelio liekanos, akmenų grindiniai, išversti pastatų sienojai. Taip buvo aptiktas žemutinis viduramžių Kernavės miestas.
Daugiausia Adolfo Tautavičiaus autoriteto dėka ardymą pavyko sustabdyti ir pradėti kompleksinius Kernavės piliakalnių tyrimus. Kaip vėliau jo atminimui rašė kolega archeologas Aleksejus Luchtanas, su Adolfu Tautavičiumi buvo kreiptasi raštu į aukščiausią sovietų Lietuvos valdžią. Archeologų dėka atgimstančios Lietuvos patriotai prikėlė iš užmaršties ir Kernavę, ir Valdovų rūmus Vilniuje.
Mirė 2006 metų rugpjūčio 10 dieną, palaidotas Vilniaus Saltoniškių kapinėse.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
