1987 metų rugpjūčio 13 dieną, eidamas 53–iuosius metus, mirė Lietuvos geografas, geomorfologas, geografijos mokslų daktaras Antanas Mikalauskas.
Jis gimė 1935 metų sausio 2 dieną Gelvonuose. Įkvėptas geografijos mokytojo Aleksandro Juškevičiaus, susidomėjo geografija, tačiau buvo neabejingas literatūrai. Bendravo su poetu Pauliumi Širviu, rašytoju Vytautu Petkevičiumi. Visą gyvenimą rašė eilėraščius, vieną jų 1953 metais publikavo žurnalas „Švyturys“. Tai įspūdžiai iš ekskursijos pajūrin, atgulę į eilėraštį „Baltiją prisiminus“. Pritaikęs melodiją, Antanas Mikalauskas šį eilėraštį pavertė daina ir dažnai dainuodavo.
Pasirinkęs geografijos studijas universitete, studijavo su vėliau išgarsėjusiais geografais, tarp jų – ir su Česlovu Kudaba.
1959 metais baigė Vilniaus universitetą.
Dar studijuodamas, 1958 metais pradėjo dirbti Geologijos ir geografijos institute. Nuo 1964 metų įsidarbino Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriuje, 1986 metais tapo vyr. mokslo darbuotoju.
1979 metais Maskvoje apgynus disertaciją, Antanui Mikalauskui buvo suteiktas geografijos mokslų daktaro vardas. Disertacijos autorius buvo atspausdinęs 70 mokslinių straipsnių.
Geografas tyrė Lietuvos zandrus ir fliuvioglacialines lygumas. Sukūrė kompleksinę fliuvioglacialinių lygumų tyrimo metodiką. Jis laikomas garsiausiu šios srities specialistu Lietuvoje.
Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
