1926 metų lapkričio 5 dieną Pypliuose, tuometiniame Gelvonų valsčiuje, gimė skulptorius, medžio drožėjas Ipolitas Užkurnys. 2000 metais skulptorius buvo apdovanotas V laipsnio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Mirė 2004 metų lapkričio 11-ąją, taigi šiomis dienomis artimieji ir meno pasaulio žmonės jį prisimins du kartus.
Iš daugiavaikės šeimos kilęs (buvo šeštas vaikas šeimoje) būsimasis menininkas 1934-1937 metais mokėsi Bagaslaviškio pradžios mokykloje. Paskui šeimai išsikėlus į Žemaitiją, mokėsi Laukžemės (Kretingos r.), Gibišėlių (Klaipėdos r.), Pryšmančių (Kretingos r.) mokyklose. Kaip jis pristatomas viešojoje erdvėje, „piemenavo, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, paaugęs su kitais meistrais statė aplinkinių kaimų sodybų pastatus“.
1941 metais Ipolitas Užkurnys su tėvais grįžo į Aukštaitiją. 1944 metais buvo mobilizuotas į Sovietų armiją, dalyvavo puolamuosiuose mūšiuose prie Klaipėdos, buvo sužeistas. Paleistas iš kariuomenės, sugrįžo į gimtąsias vietas, dirbo ūkyje, susipažino su savo būsima žmona Vanda Amulyte. 1950 metais išvyko gyventi į Vilnių, dirbo mūrininku, statybininku, 1963-1986 m. – Vilniaus metalo konstrukcijų Bandomojoje eksperimentinėje gamykloje.“
Nuo 1965 metų Ipolitas Užkurnys atsidėjo medžio drožybai, dalyvavo daugelyje nacionalinių ir tarptautinių parodų. Išdrožė daugiau kaip 1400 medinių kūrinių, tarp jų – apie 250 monumentalių skulptūrų koplytstulpių ansambliams Lietuvoje (Ablingoje, Birštone, Šiauliuose, Čiurlionio kelyje, Anykščiuose, Juodkrantėje), Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomijoje. Kūrė antkapinius paminklus, horeljefus (reljefus, kurio skulptūrinis vaizdas iš plokštumos iškilęs daugiau kaip per pusę savo apimties), bareljefus, skulptūrinius portretus, istorinės, literatūrinės ir religinės tematikos daugiafigūres kompozicijas, kaip antai „Vilniaus įkūrimas“ (1973), „Žalgirio mūšis“ (1978) ir t. t.
Ipolitas Užkurnys amžinojo poilsio atgulė Pyplių kapinėse. Čia esantis Užkurnių šeimos kapų kompleksas įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Pats Ipolitas Užkurnys yra iškalęs visus keturis komplekso paminklus – savo seneliui Baltrui Užkurniui, seseriai Stefanijai.
Paminklą seneliui iš 4 tonas sveriančio akmens Ipolitas Užkurnys iškaldino 1973 metų pavasarį.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 5 d. laikraščio numeryje.
