Julijano kūryba – tvirta kaip ąžuolas, švelni kaip liepa

Lietuvos tautodailės pasaulyje yra asmenybių, kurių kūryba tampa ne tik amatu, bet ir kultūriniu palikimu, persmelktu istorijos, bendruomeniškumo ir giliausio žmogiško ryšio su gamta. Vienas tokių kūrėjų – medžio drožėjas ir juvelyras JulijanasGridziuška, jau daugiau nei pusę amžiaus gyvenantis ir kuriantis Alionių I kaime. Jo dirbiniai kalba ne tik apie meistrystę – jie pasakoja apie žmogų, istoriją, darbą ir laiką.

Svarbiausias ir įsimintiniausias kūrinys – žvakidė

TautodailininkasJulijanas savo kelionę į kūrybos pasaulį pradėjo Jauniūnų kaime, kurio kasdienybėje pulsuojanti amatų kultūra tarsi nejučia formavo jo estetinę pasaulėžiūrą. Tėvelio rankos buvo skirtos medžiui – rogių, vežimų gamyba, mamos pirštai audė gražiausius raštus į spalvotus pasakojimus. O kaimynas Vitoldas Račickas – sėtuvių ir krepšių meistras – tapo gyvu priminimu, kad daiktai gali kalbėti, jei tik yra pagaminti su meile.Julijanas – savamokslis, drožybos subtilybių nesimokęs akademijose, tačiau įgijęs menininko statusą per darbą, užsidegimą, kūrybą ir sielos šilumą.Baigęs Maišiagalos vidurinę mokyklą, ilgus metus dirbo Pokiškių mokykloje technologijų mokytoju – dalijosi patirtimi su jaunimu, kurį ir šiandien globoja, tarp jų – jo anūkai Giedrius ir Justinas, anūkės Rūta ir Jurgita, buvę mokiniai.

Kiekvienas Julijano kūrinys – ne tik objektas, bet ir istorijos fragmentas, tylus pasakojimas apie Lietuvos praeitį, tradicijas ir žmogaus santykį su gamta. Jis nekuria be prasmės: simbolika, detalės ir estetika susipina į vieningą išraišką, kurią žiūrovas gali tyrinėti lyg knygą.

Svarbiausias ir įsimintiniausias kūrinys – žvakidė, kurią meistras kūrė ilgai ir atsakingai. Ši žvakidė tapo tautodailininko vardo 1972 metais suteikimo pagrindu. Pirmąją parodą jaunas kūrėjas surengė 1967 metais, būdamas vos 27-erių – tuomet parodė talentą, kuris iki šiandien neblėsta.Kirvis, kaltas, peilis, „kreiza“ – ne tik įrankiai, bet ir kūrybos tęstinumo priemonės, kurių kiekvienas prisilietimas sužadina emociją. „Nėra lengvų darbų – visur pritrinama mazolių, bet su kiekvienu judesiu gimsta grožis“, – tvirtina devintą dešimtį metų skaičiuojantis tautodailininkasJulijanasGridziuška.

Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (5 įvert.)
scroll to top