Gyvenimas skriejo tarytum armonikos vingri melodija

Antanas Zaremba (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) su Anciūnų krašto jaunuomene. 1982 m.

Balandžio 12 dieną 100-ąjį jubiliejų būtų šventęs Anciūnų kaimo muzikantų muzikantas Antanas Zaremba. Šį garbų mūsų krašto muzikos puoselėtoją mena daugybė Zibalų seniūnijos, Širvintų rajono ir netgi visos Lietuvos gyventojų. Apie Antano Zarembos gyvenimą ir kūrybinę veiklą medžiagos yra paskelbusi Laimutė Bikulčienė straipsnyje „Muzikantas Antanas Zaremba”, Rita Makauskienė kraštotyros darbe „Kai armonika grodavo tyliai”, vis dar gražiu žodžiu mini buvusio Vl. Žvirblio kolūkio gyventojai, prieš porą ir daugiau dešimtmečių klausęsi gyvos Antano Zarembos muzikos.

Armonika, kurios visą gyvenimą nepaleido iš rankų ir grodavo linksmas melodijas, jubiliatas išmoko groti būdamas 11 metų. Tuomet ūgtelėjusį sūnų tėvas išlydėjo į Naidų kaimą ganyti karvių ir nupirko armoniką. Vyresni muzikantai pamokė groti, o gabus jaunuolis viską greitai perprato ir išmoko. Nuo tada niekad nesiskirdavo su armonika, jos garsais virpindavo aplinkinių širdis. Grodavo su tokiu pačiu muzikos mylėtoju ir draugu Vytu Vasiliausku. Skambėdavo visas gimtasis ir aplinkiniai Molėtų rajono kaimai.


Galėjo Antanas Zaremba ir puikia atmintimi pasigirti. Ir nors viską padaro darbas, o meistriškumas ne per metus ateina, bet Antanas išgirstą melodiją galėdavo greitai atkartoti ir ne tik atkartodavo, bet pridėdavo ir savitą grojimo stilių. Galva greitai kopijuodavo, o miklūs pirštai lakstyte lakstydavo.

Laikui bėgant Antanas įsigijo tris armonikas. Kiekviena jų buvo savita ir skirtingos melodijos pasiekdavo klausytojus. Turėjo Antanas „peterburską“, kaip pats buvo Laimutei Bikulčienei sakęs, kad dar caro laikų fabrikinio darbo ir už jį patį dar vyresnė buvusi, kita – buvusio muzikanto ir meistro Juozo Griškevičiaus pagaminta, o trečioji – „vokietukė“, kuri buvo net iš Amerikos parvežta.

Kai tik jaunasis muzikantas prakuto, tai ir prasidėjo tikro muzikos virtuozo kelias – grojimai vakaruškose, vestuvėse, gegužinėse. Jau net nesuskaičiuosi, kiek buvo grota. Eidavo Antanas visur, kur tik jį pakviesdavo, o armonikos tapo neatsiejama vestuvių, krikštynų, vakaronių, pasilinksminimų dalimi, nurungdamos senesnius muzikos instrumentus.

Parengė Aistė Palinauskienė
Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 16 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (14 įvert.)
scroll to top
+