„Į Mančiušėnų kaimą, Širvintų rajone, gandras mane atnešė 1934 metų birželio 11 dieną, – Vytauto Žeimanto parengtame straipsnelyje apie Lietuvos žurnalisto, redaktoriaus Alberto Lukšos netektį pernai buvo prisiminti velionio žodžiai. – Sename kaime dar tik naikino rėžius. Tėvai džiaugėsi gautu sklypu ir pažangesnio ūkininkavimo galimybėmis. „Ant sklypo“ prabėgo ir mano basakojė vaikystė. Pradinę baigiau Mančiušėnuose. Per purvą, sniegą kasdien klampodamas po penkis kilometrus į abu galus. Dvylika klasių įveikiau Gelvonuose. Pokaris buvo žiaurus. Gaisrai, susišaudymai, miško brolių lavonai miestelyje prieš bažnyčią… O kiek dar negrįžtamai iškeliavo į Sibirą!.. Tačiau pedagogais stipri mokykla kasmet išleisdavo gerai paruoštus abiturientus, ir gelvoniškiai „kiaurai“ įstodavo mokytis, kur panorėję“.
Vaikinas nuo jaunystės susidomėjo žurnalistika. 1953 metais įstojo į Vilniaus universitetą, pradėjo studijuoti žurnalistiką.
Aukštąjį išsilavinimą gavo 1958 metais. Kaip paaiškėjo iš Alberto Lukšos prisiminimų, dirbo laikraščio „Tiesa“ redakcijos korektoriumi, feljetonistu. Nuo 1960 metų jis žurnalo „Šluota“ redakcijos literatūrinis darbuotojas, paskui skyriaus vedėjas, atsakingasis sekretorius, o 1991-1994 ir 1995-1998 metais – vyriausiasis redaktorius.
Maskoliškių kaime šalia Širvintos upės turėjo sodybą, kurioje organizavo teatrinius renginius Širvintų ir Vilniaus rajonų vaikams, mat bendradarbiauvo su nepriklausomų teatrų asociacija, kūrė scenarijus vaikų ir jaunimo teatro „Spindulėlis“ spektakliams.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 10 d. laikraščio numeryje.
