1918 metais II Šešuolėliuose gimęs Juozas Lebionka buvo vienas labiausiai išgarsėjusių XX a. kraštiečių. Literatūros tyrinėtojas, kultūros istorikas, kraštotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras… Tai tik keli žodžiai, kuriais galima trumpai nusakyti jo gyvenimo kelią.
Baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, mokytojavo, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. Jis buvo vienas „Lietuvių literatūros istorijos” autorių. Skaičiuojama, kad jis paskelbė daugiau negu 280 mokslinių, kraštotyrinių bei publikacinių straipsnių, pagrįstų archyviniais duomenimis. Vien tik „Valsčių“ serijos rinkinyje „Širvintos“ paskelbta 16 jo straipsnių.
Juozas Lebionka vaikystėje metus mokėsi lenkiškoje „Pochodnios“ mokykloje, paskui lankė lietuviškas mokyklas Bartkūnuose, Alionyse, o 1929 metais įstojo į Giedraičių vidurinę mokyklą. Ten, būdamas vos 15-kos, 1932-aisiais pradėjo publikuotis spaudoje. Jo korespondencijas, literatūrinius ar publicistinius bandymus, sudarytus galvosūkius spausdino žurnalai „Skautų aidas“, „Karys“ ir „Mūsų Vilnius“.
Profesinę karjerą Juozas Lebionka baigė Vilnijoje. Nuo 1970-ųjų jis Šalčininkų rajono Jašiūnų vidurinės mokyklos direktorius, išėjęs į pensiją – mokytojas, kraštotyrininkas, jau atgimimo laikais – sąjūdininkas.
Mirė Juozas Lebionka 2005 metų balandžio 23 dieną.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 22 d. laikraščio numeryje.
