Neseniai Youtube platformoje transliuojamos internetinės televizijos OpTV laidoje Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė laidos vedėjai Rūtai Janutienei pasakodama, su kokiomis gyvenimiškomis problemomis susiduria regionų gyventojai, paminėjo Širvintų rajono gyventojams aktualią bankomatų problemą. Stumdama iš mūsų gyvenimo grynuosius ir net svarstydama apie naujus šio atsiskaitymo būdo ribojimus, šalies valdžia, matyt, įsivaizduoja, kad regionuose žmonės turi tokį pat bankomatų pasiekiamumą, kaip ir didmiesčiuose.
Prieš ką nors svarstydami valdantieji verčiau išvažiuotų pasidairyti po Lietuvą. Bet juk bijo sugrįžti su mėlyne po akimi.
Sutikime, kad šiandien grynųjų pinigų iš savo sąskaitos galima pasiimti ne tik tradiciniuose bankomatuose. Kaip savaitės pradžioje priminė Lietuvos bankų asociacija, šiuo metu šalyje veikia per 1000 bankomatų. Grynųjų pinigų išdavimo paslaugos taip pat teikiamos daugiau kaip 2200 „Perlo“ terminalų, bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4000 taškų.
Nors atrodytų, kad žmonėms nederėtų skųstis dėl galimybių išgryninti pinigų, tokių problemų kyla.
Pirmiausia, „Perlo“ terminalai įrengti ne visose artimiausiose parduotuvėse (kaimiškosiose mūsų rajono vietovėse jų, berods, įrengta 10). Už pinigų iš šių terminalų paėmimą, pavyzdžiui, su SEB kortele taikomas 0,8 proc. (mažiausiai 1,5 Eur) mokestis nuo paimamos sumos. Guodžia tai, kad savo pinigų pasiėmimas jau seniai apmokestintas ir bankams priklausančiuose bankomatuose, tik ne visi tai žino, nes susikaupęs mokestis dažniausiai nuskaičiuojamas kartą per mėnesį.
Antra, kaip teigia MAXIMA savo interneto svetainėje, pinigų išgryninimas jos kasose galimas tik su SEB banko kortelėmis. Supraskite, kad Swedbank, Luminor ar kito Lietuvos banko klientai išsigryninti negali. MAXIMOS kasose galima išsigryninti nuo 5 iki 100 Eur, jei perkama prekių už ne mažiau kaip 5 Eur. Už tiek nepirksi – pinigų išsigryninti negalėsi.
O ir MAXIMA – Širvintose.
Trečia, „Lietuvos spaudos“ kioskų irgi ne visur rasi – bent jau Širvintų rajone tokių seniai nelikę, o apie „Narvesen“ tinklą mūsiškiai, ko gero, girdi pirmą kartą.
Ketvirta, paminėtose vietose grynųjų pinigų išsiimti gali tik šių prekybos vietų darbo metu, tad ką daryti, kai grynųjų prireikia nelaimės, bėdos atveju? Štai tada ir tenka, sakykime, iš Čiobiškio ar Kernavės važiuoti keliasdešimt kilometrų į Širvintas, kad čia iš bankomato pasiimtum grynųjų pinigų. Kaip minėjo merė, mūsų senjorams reikia atsiskaityti už nušienautą pievelę, simboline suma netekties valandą paremti kaimyną, grąžinti skolą ar susimokėti už prekes, nes toli gražu ne visur galima tai padaryti banko kortele.
Žmonės ieško įvairių būdų. Duoda korteles į miestą važiuojantiems kaimynams, pažįstamiems ir pasako PIN kodą, kad šie paimtų grynųjų. Bet juk taip atskleidžiami konfidencialūs banko duomenys ir pažeidžiamos su bankais sudarytos sutartys. Jei kada sukčiai ištuštintų tokių žmonių sąskaitas, kažin ar bankai kompensuotų patirtus nuostolius jei paaiškėtų, kad tokia informacija kada buvo patikėta tretiesiems asmenims.
O kad taip gali nutikti, nėra tik prielaida. Panašių atvejų mūsų rajone jau yra buvę. Šių metų pradžioje rašėme, jog sausio 25 dieną policijoje buvo užregistruotas vieno gyventojo pareiškimas, kad sausio 19 dieną jis pažįstamam vyrui davė savo mokėjimo kortelę ir paprašė nupirkti tam tikrų produktų. Prekes gavo, pažįstamasis jo banko kortelę grąžino, tačiau po kelių dienų prisijungęs prie elektroninės bankininkystės žmogus pastebėjo, kad tą pačią sausio 19 dieną buvo išgryninta ir paimta iš jo bankinės sąskaitos 2000 eurų. Žmogus įtarė, kad pinigus savavališkai paėmė tąkart padėti sutikęs pažįstamasis.
Dėl nepakankamos bankomatų plėtros aštriai yra pasisakęs ir Lietuvos regionų partijos pirmininkas, Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Jonas Pinskus.
Priekaištai dėl bankomatų iš dalies buvo išgirsti, ieškota būdų, kaip spręsti iškilusias problemas. Kai kas jau daroma, gaila tik, kad ne visur.
Pirmadienį Lietuvos bankų asociacija išplatino pranešimą, kad Lietuvos regionų miesteliuose įrengta 100 bankomatų. Pagalvotum: puiku! Atmetus didmiesčius, kur bankomatų daug ir įvairių, būtų galima laikyti, kad kiekvienoje regioninėje savivaldybėje įrengta vidutiniškai po du bankomatus.
Kaip rašoma, vadovaujantis memorandumu, iki šių metų liepos 1 dienos 50-tyje vietovių turėjo atsirasti bankomatai, o kitose galėjo būti pasitelktos jiems lygiavertės alternatyvos. Vis dėlto kredito įstaigos ir LBA priėmė sprendimą visose vietovėse įrengti būtent bankomatus, kaip gyventojams patogiausią grynųjų pinigų išdavimo būdą. Naujųjų bankomatų sąrašas su adresais skelbiamas interneto svetainėje BANKOMATAS.LT. Pastatų viduje įrengti bankomatai veikia šių įstaigų darbo valandomis, išorėje – visą parą.
Štai čia ir tenka tenka nusivilti. Pažvelgus į žemėlapį įsitikinama, kad Širvintų rajono savivaldybė yra tarp tų, kur kaimiškoje vietovėje dar neatsirado nė vieno bankomato. Rajono gyventojams prireikus pinigų, sakykime, vėlų vakarą, ir toliau teks jų važiuoti į Širvintas, Upninkus Jonavos rajone, Sudervę ar Paberžę Vilniaus rajone, nes tik čia artimesni bankomatai veikia kiaurą parą.
O juk, kaip prisipažįsta Lietuvos bankų asociacija, „grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra pagal finansų sektoriaus ir Lietuvos banko memorandumą buvo sutelkta į vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų“. Išeina, kad mūsų rajonas nusėtas miesto tipo gyvenvietėmis. Kas tuo netiki, tiems Lietuvos bankų asociacijos paaiškinimas: „užtikrinant, kad grynųjų pinigų išdavimo taškų tinklas šalyje būtų plečiamas skaidriai ir objektyviai, memorandume nustatyti kriterijai bei jų įgyvendinimas parenkant vietas bankomatams šalies teritorijoje grįstas oficialia Lietuvos statistikos departamento gyventojų statistika bei geografine informacija“.
