Per metus Širvintų rajonas neteko pusantro procento gyventojų

Per metus Širvintų rajonas neteko pusantro procento gyventojų
Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, kurie buvo paskelbti sausio 11-ąją, šių metų sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 2 mln. 888 tūkst. 582 žmonės.
Per praėjusius 2015 metus šalyje gyventojų sumažėjo 9834. Iš viso pernai Lietuvoje mirė 41 802 žmonės, o gimė gyvi – 31 968. Beveik visose savivaldybėse mirė daugiau, nei gimė. Tačiau buvo kelios savivaldybės, kur gyventojų natūrali kaita – teigiama. Neringos savivaldybėje gimė 36 gyventojais daugiau, nei mirė, Klaipėdos rajone – 11, o Vilniaus mieste – net 1006. Daugiausiai gyventojų prarado Kauno miesto savivaldybė, kurioje mirė 939 gyventojais daugiau, nei gimė. Antra šalyje pagal prarastų gyventojų skaičių – Ukmergės rajono savivaldybė. Kaimyniniame rajone gimė 369 gyventojais mažiau, nei mirė.
Dėl išskirtinio gyventojų gausėjimo sostinėje Vilniaus apskritis pernai prarado palyginti nedaug gyventojų – tik 311. Tai geriausias rezultatas tarp visų apskričių. Didžiausią smūgį patyrė Kauno apskritis, kurioje mirė 2287 gyventojais daugiau, nei gimė.
Vilniaus apskrityje mažiausiai prarado Elektrėnų savivaldybė (-57), antra pagal santykinai nedidelį praradimų skaičių – Širvintų rajono savivaldybė. Išankstiniais duomenimis, pernai mūsų rajone mirė 275, o gyvi gimė 157 gyventojai. Taigi Širvintų rajone 2015 metais gyventojų sumažėjo 118. Tačiau šis skaičius yra apgaulingas, kadangi apie tikrąją situaciją galima kalbėti tik įvertinus, kiek tai turi įtakos bendram gyventojų skaičiui. Štai čia ir reikia prisiminti, kad mūsų rajonas pagal gyventojų skaičių apskrityje yra mažiausias.
Skaičiuojant, kiek natūrali gyventojų kaita atsiliepė bendram gyventojų skaičiui, Elektrėnų rajono savivaldybė pernai dėl didesnio už gimstamumą mirtingumo neteko 0,23 proc., o Širvintų rajonas – 0,72 proc. savo gyventojų. Kalbant apie kitus Vilniaus apskrities rajonus, galima pasakyti, kad dėl didesnio už gimstamumą mirtingumo Vilniaus rajone gyventojų sumažėjo 131 (prarado 0,13 proc. gyventojų), Šalčininkų rajone – 162 (prarado 0,49 proc. gyventojų), Trakų rajone – 187 (prarado 0,55 proc. gyventojų), o Švenčionių rajone – 293 (1,1 proc. gyventojų). O štai jau minėtas Ukmergės rajonas dėl natūralios gyventojų kaitos pernai prarado 1 proc. savo gyventojų.
Prie gyventojų mažėjimo prisidėjo ne tik didesnis už gimstamumą mirtingumas. Kitas svarbus faktorius – gyventojų tarptautinė migracija. Pateiktais duomenimis, pernai iš mūsų šalies išvyko 22 846 gyventojais daugiau nei atvyko. Nėra nė vienos savivaldybės, kur šis rodiklis būtų teigiamas. Labiausiai „nukraujavo“ sostinė, į kurią atvyko 4847 gyventojais mažiau, nei išvyko.
Į Širvintų rajoną 2015 metais atvyko gyventi 93, o išvyko – 169 gyventojai. Taigi pernai mūsų rajone dėl tarptautinės migracijos sumažėjo dar 76 gyventojais. Tiesa, pagal šį skaičių – mažiausiai Vilniaus apskrityje. 2015 metais iš Vilniaus rajono svetur ieškoti laimės išvyko 807, iš Ukmergės – 235 gyventojais daugiau, nei atvyko.
Gyventojų kaitai atsiliepė ir vidinė migracija. Įvertinus ir šį faktorių, 2016 metų sausio 1 dieną Širvintų rajone, tiesa – irgi kol kas išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyveno 16 080 gyventojų, 5862 – Širvintose. Per metus gyventojų rajone sumažėjo 250 (1,5 proc.), o nuo 2011-ųjų – net 1579 (8,9 proc.).
Mažėjimas neaplenkė ir miesto. 2016 metų sausio 1-ąją Širvintų mieste gyveno 5862 gyventojai. Per 2015-uosius Širvintos prarado 104 gyventojus, o nuo 2011-ųjų – 891, t. y. maždaug kas aštuntą širvintiškį…
ŠK informacija

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, kurie buvo paskelbti sausio 11-ąją, šių metų sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 2 mln. 888 tūkst. 582 žmonės.

Per praėjusius 2015 metus šalyje gyventojų sumažėjo 9834. Iš viso pernai Lietuvoje mirė 41 802 žmonės, o gimė gyvi – 31 968. Beveik visose savivaldybėse mirė daugiau, nei gimė. Tačiau buvo kelios savivaldybės, kur gyventojų natūrali kaita – teigiama. Neringos savivaldybėje gimė 36 gyventojais daugiau, nei mirė, Klaipėdos rajone – 11, o Vilniaus mieste – net 1006. Daugiausiai gyventojų prarado Kauno miesto savivaldybė, kurioje mirė 939 gyventojais daugiau, nei gimė. Antra šalyje pagal prarastų gyventojų skaičių – Ukmergės rajono savivaldybė. Kaimyniniame rajone gimė 369 gyventojais mažiau, nei mirė.

Dėl išskirtinio gyventojų gausėjimo sostinėje Vilniaus apskritis pernai prarado palyginti nedaug gyventojų – tik 311. Tai geriausias rezultatas tarp visų apskričių. Didžiausią smūgį patyrė Kauno apskritis, kurioje mirė 2287 gyventojais daugiau, nei gimė.

Vilniaus apskrityje mažiausiai prarado Elektrėnų savivaldybė (-57), antra pagal santykinai nedidelį praradimų skaičių – Širvintų rajono savivaldybė. Išankstiniais duomenimis, pernai mūsų rajone mirė 275, o gyvi gimė 157 gyventojai. Taigi Širvintų rajone 2015 metais gyventojų sumažėjo 118. Tačiau šis skaičius yra apgaulingas, kadangi apie tikrąją situaciją galima kalbėti tik įvertinus, kiek tai turi įtakos bendram gyventojų skaičiui. Štai čia ir reikia prisiminti, kad mūsų rajonas pagal gyventojų skaičių apskrityje yra mažiausias.

Skaičiuojant, kiek natūrali gyventojų kaita atsiliepė bendram gyventojų skaičiui, Elektrėnų rajono savivaldybė pernai dėl didesnio už gimstamumą mirtingumo neteko 0,23 proc., o Širvintų rajonas – 0,72 proc. savo gyventojų. Kalbant apie kitus Vilniaus apskrities rajonus, galima pasakyti, kad dėl didesnio už gimstamumą mirtingumo Vilniaus rajone gyventojų sumažėjo 131 (prarado 0,13 proc. gyventojų), Šalčininkų rajone – 162 (prarado 0,49 proc. gyventojų), Trakų rajone – 187 (prarado 0,55 proc. gyventojų), o Švenčionių rajone – 293 (1,1 proc. gyventojų). O štai jau minėtas Ukmergės rajonas dėl natūralios gyventojų kaitos pernai prarado 1 proc. savo gyventojų.

Prie gyventojų mažėjimo prisidėjo ne tik didesnis už gimstamumą mirtingumas. Kitas svarbus faktorius – gyventojų tarptautinė migracija. Pateiktais duomenimis, pernai iš mūsų šalies išvyko 22 846 gyventojais daugiau nei atvyko. Nėra nė vienos savivaldybės, kur šis rodiklis būtų teigiamas. Labiausiai „nukraujavo“ sostinė, į kurią atvyko 4847 gyventojais mažiau, nei išvyko.

Į Širvintų rajoną 2015 metais atvyko gyventi 93, o išvyko – 169 gyventojai. Taigi pernai mūsų rajone dėl tarptautinės migracijos sumažėjo dar 76 gyventojais. Tiesa, pagal šį skaičių – mažiausiai Vilniaus apskrityje. 2015 metais iš Vilniaus rajono svetur ieškoti laimės išvyko 807, iš Ukmergės – 235 gyventojais daugiau, nei atvyko.

Gyventojų kaitai atsiliepė ir vidinė migracija. Įvertinus ir šį faktorių, 2016 metų sausio 1 dieną Širvintų rajone, tiesa – irgi kol kas išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyveno 16 080 gyventojų, 5862 – Širvintose. Per metus gyventojų rajone sumažėjo 250 (1,5 proc.), o nuo 2011-ųjų – net 1579 (8,9 proc.).

Mažėjimas neaplenkė ir miesto. 2016 metų sausio 1-ąją Širvintų mieste gyveno 5862 gyventojai. Per 2015-uosius Širvintos prarado 104 gyventojus, o nuo 2011-ųjų – 891, t. y. maždaug kas aštuntą širvintiškį…

ŠK informacija

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

6 Atsakymai į “Per metus Širvintų rajonas neteko pusantro procento gyventojų”

  1. :) parašė:

    Vargsai buvusieji 🙂 Kaip jie niršta 🙂 Kaip ju galejo neisrinkti 😉 O ir tie isrinktieji po pora simtu balsu surinko 😉 Kaip gera dabar kandziotis 😉

  2. Nieko parašė:

    Tokio kitais metais mirtingumą padidinsite darbiečiai,uždarysite reanimaciją ir bus kiti rodikliai.

  3. spurga parašė:

    As uz tai,kad reikia naikininti esama savivaldybes darbuotoju sk.paliktitik minimalu sk.vis tiek naudos nera.Nuejus tvarkyti dokumentu siuntineja nuo Tamosiaus pas Ainosiu.Tvarkos nebus kol ju bus tiek.Sistemos kompiuterizuotos,bet ponams reikia popieriniu dokumentu,stai ir dirba zmogeliai supluke

  4. .... parašė:

    pats laikas naikinti savivaldybę

  5. Mantas parašė:

    Kalta senoji valdzia…!!!!
    Mere visus sugrazins :DDDD

  6. perspektyvos parašė:

    jau laikas pradėti galvoti apie savivaldybės panaikinimą. Jaunos šeimos nevyksta gyventi į nuostabiai išblizgintas Širvintas. Turtuoliai iš Vilniaus taip pat nesiveržia. Tarptautinių investicjų nesimato. Turistų viešbučiuose nesimato. Darykime išvadas: prie kurio rajono jungsis atskiros seniūnijos. Tik lenkiškas kampas ramus: Maišiogala jais pasirūpins

Comments are closed.

scroll to top