Pastebėkime ir gerbkime žmogų su baltąja lazdele

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Širvintų rajono organizacija rūpinasi sutrikusio regėjimo žmonėmis, gyvenančiais Širvintų mieste ir rajone. Organizacija vienija 68 žmones. Iš jų 36 – LASS nariai. Neseniai įvyko LASS Širvintų filialo, kuriam vadovauja I grupės regėjimo negalią turinti Irena Drazdienė, ataskaitinis susirinkimas. Susirinkime, be Sąjungos filialo narių, dalyvavo gausus būrys svečių: VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų Aklųjų centro direktorius Sigitas Bilevičius, vyriausioji specialistė Likumida Orlova, LASS centro tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Sigitas Armonas, Lietuvos radijo laidos „Arčiau manęs“ vedėja Gema Padribonienė, Širvintų rajono Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Bubelevičiūtė. Buvo kviestas ir rajono meras, bet, matyt, regėjimo negalią turinčių žmonių reikalai jam per menki. Ataskaitinį pranešimą perskaitė organizacijos savanorė, skaitovė Asta Drazdaitė.

Pranešime ne tik pateikta statistikos apie Sąjungos filialo narius, bet ir apžvelgtos pagrindinės veiklos kryptys. Pažymėta, kad organizacijoje yra 21 darbingo amžiaus narys. Iš jų dirba tik 8, o 13 nedirba. Nedirbantiems nariams pagal poreikį ieškoma darbo interneto skelbimų puslapiuose, laikraščiuose, bendradarbiaujama su Darbo birža. Tačiau, kaip vėliau kalbėta diskusijose, įsidarbinti regėjimo negalią turintiems žmonėms – didelė problema. Štai jauna mergina vienoje darbovietėje net buvo „įveikusi“ bandomąjį laikotarpį, tačiau kai darbdavys sužinojo, kad būsimoji darbuotoja turi regėjimo negalią, kaipmat jos paslaugų atsisakė.

Organizacija rūpinasi ne tik LASS nariais, bet ir kitais sutrikusio regėjimo žmonėmis. Vienų jų medicininės komisijos pažymose nėra žymos „dėl regėjimo“, kiti yra turėję trečią invalidumo grupę ir jos netekę… Yra 6 sutrikusio regėjimo vaikai.

Per ataskaitinį laikotarpį suteikta nemažai socialinių paslaugų: 100 žmonių suteiktos konsultacijos, 53 žmonėms tarpininkauta ir atstovauta, 2 žmonėms organizuotas maitinimas, 46 žmonėms suteiktos sociokultūrinės, 38 – asmens higienos ir priežiūros, 1 – transporto paslaugos. Materialiai padėta 9 žmonėms, pagalba namuose suteikta 12 žmonių. 17 žmonių buvo mokyti orientacijos, mobilumo, 11 – kasdienio gyvenimo įgūdžių.

LASS narius, kaip ir kitus neįgaliuosius, Techninės pagalbos centras aprūpina kompensacinėmis priemonėmis. Per ataskaitinį laikotarpį pagal poreikį buvo aprūpinti 9 Sąjungos filialo nariai. Tačiau nepatogumų kelia tai, kad kompensacinės priemonės yra anglų kalba. Dauguma regėjimo problemų turinčių žmonių, ypač vyresnio amžiaus, pageidautų, kad kompensacinė įranga būtų lietuvių ar rusų kalbomis. Apie tai kalbėta diskusijose. Kita problema – akliesiems pritaikytų mobiliųjų telefonų kaina. Toks telefonas kainuoja 1626 litus, kompensuojama iki 1000 litų, tačiau likusieji beveik 700 litų irgi toli gražu ne kiekvienam „įkandama“ suma. Atsakingi asmenys turėtų ieškoti pigesnio varianto.

Ataskaitiniame susirinkime pasidžiaugta, kad šiemet padaugėjo skaitančiųjų įgarsintas knygas. Daugiausiai tokių knygų perskaitė Jonas Balnys, Nijolė ir Romas Zorskai, Irena Drazdienė. Veikia ir plečiasi muzikos būrelis, vienijantis 6 narius, ir rankdarbių būrelis, kuriame 10 narių (aktyviausi – Anastazija Kazlauskienė, Genoefa Ališauskienė, Jonas Balnys). Šiemet muzikos būrelio vadovas Liudvikas Matulis ir filialo pirmininkė Irena Drazdienė dalyvavo „Regionų dainų ir šokių festivalyje, filialo narių rankdarbius eksponavo parodoje.

Per ataskaitinį laikotarpį, be kasmetinių Kalėdų ir Velykų vakaronių, LASS rajono tarybos nariams ir jų šeimoms buvo organizuotas seminaras „Karpiniai ir mes“. Jame dalyvavo 20 LASS narių. Be įprastų snaigių, stengtasi iškarpyti ir sudėtingesnius ornamentus. Geriausiai sekėsi Elenai Gaižutytei, Anastazijai Kazlauskienei, Irenai Drazdienei.

Kaip ir kasmet, vasarą buvo organizuota ekskursija. Šįkart – į Kryžių kalną, aplankytas šalia esantis vienuolynas, paskui užsukta į Dviračių muziejų, pasivaikščiota po Šiaulius.

Labai opi patalpų problema. Deja, ir šiemet jos rajono vadovai nesugebėjo išspręsti, tad 5 metams pratęsta esamų nuoma.

LASS ataskaitoje pasidžiaugta ir tuo, kad daugelis organizacijos narių aktyviai dalyvauja veikloje, nuolat domisi naujovėmis, skirtomis akliesiems ir silpnaregiams, ryžtingai kelia problemas ir kartu bando ieškoti jų sprendimo būdų. Tarp dažniausiai į LASS filialą užsukančiųjų – Jonas Balnys su žmona, Anastazija Kazlauskienė, Jonas Aršauskas, Elena Gaižutytė, Povilas Kiaušas ir kiti. Aktyvūs tarybos nariai: Jonas Aršauskas, Daiva Drublionienė, Anastazija Kazlauskienė, Liudvikas Matulis.

Ateityje žadama ir toliau tęsti būrelių veiklą, organizuoti ekskursijas, seminarus, šventinius renginius. Ketinama įsigyti kopijavimo aparatą, kuris pravers ne tik filialo veikloje, bet ir rankdarbių būreliui.

Anot filialo vadovės Irenos Drazdienės, jos atsidavusios pagalbininkės Astos, stengiamasi, kad aklieji ir silpnaregiai gyventų aktyvų gyvenimą, integruotųsi į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai. Tačiau neretai ta visuomenė, aplinkiniai gerokai įskaudina. Daugelis įstaigų nepritaikytos regėjimo negalią turintiems žmonėms. Trūksta jiems pagarbos bei dėmesio ir parduotuvėse. Oi, kaip dažnai regėjimo negalią turintis žmogus, paklausęs, kokia čia prekė ar kiek ji kainuoja, būna grubiai apšaukiamas: „Argi nematai? Negali pasižiūrėti?“ ir pan. Į su baltąja lazdele einantį regėjimo negalios žmogų, galima sakyti, visiškai nereaguoja ir vairuotojai…

Taigi problemų yra. O jų sprendimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo atsakingų institucijų pastangų, bet ir nuo mūsų visų požiūrio, kultūros.

Aldona Bareckienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+