Dar senovės romėnai, pyktelėję dėl to, kad į svetimšalių nuomonę atsižvelgiama labiau nei į saviškių, sakė, jog savam krašte pranašu nebūsi (lot. In patria natus non est propheta vocatus).
Toks Širvintų rajono tarybos narys Alfredas Astikas dar 2008 metais per Seimo rinkimus pagarsėjo, kai iš 29 vietos priešrinkiminiame Partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše nugarmėjo keturiomis dešimtis laiptelių žemyn, į 68-ąją vietą porinkiminiame sąraše.
Prabėgo gal 6 metai, ir Alfredas pakeitė partiją – tapo „darbiečiu“, o šiais metais netgi pabandė vėl prasimušti į Seimą. Per pernai vykusius Širvintų rajono tarybos rinkimus tegavęs vos 103 balsus, vietos politikos grandas, matyt, pasijautė nepelnytai nuvertintas. Prisiminęs patarlę apie pranašų nesėkmes savame krašte, jis, ko gero, tikėjosi kitokio rezultato plačiajame politikos vandenyne. Bet galima tik įsivaizduoti, kaip aiktelėjo ponas Alfredas, kai rytą po rinkimų pamatė, jog per visą Lietuvą surinko tik 150 pirmumo balsų, iš jų vos 31 – savojoje rinkimų apygardoje.
Šioje visoje aritmetikoje svarbiausia yra tai, kad Alfredas Astikas 366 rinkėjus turinčioje Kielių rinkimų apylinkėje, kur už europines lėšas sau ir šeimai pasistatė gyvenamąjį namą, tegavo vos … 1 pirmumo balsą!
Ko gero, būtų visai nesunku atspėti, kas už jį balsavo.
Ir nuspėti, kas nebalsavo.
Apie tai, kad Alfredas negavo nė vieno pirmumo balso net Molėtų rajone esančiuose Levaniškiuose, kur stūkso duondavio Petro Čimbaro gyvenamasis namas, net nekalbėkime. Kaip Alfredas, būdamas Seimo nario patarėju, šiam patarinėja, taip greičiausiai jam ir atsilygino.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 16 d. laikraščio numeryje.
Patikrinau.Ale tikrai tik 1.