Pensinio amžiaus kartelė pasaulyje: riba svyruoja nuo 49 iki 70 metų

Senstanti visuomenė ir ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė visame pasaulyje skatina diskusijas apie valstybių socialinės apsaugos sistemų stabilumą. Dalis šalių – tarp jų ir Lietuva – jau imasi atitinkamų priemonių bei ilgina pensinį piliečių amžių. Kada dirbti nustoja užsienio valstybių gyventojai ir kokias ateities tendencijas akcentuoja ekspertai, pasakoja Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

Naujausiais Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), apimančios 37 pasaulio valstybes, duomenimis, 2018 m. vidutinis jos šalių narių pensinis amžius buvo 63,5 m. moterims ir 64,2 m. vyrams.

„Šiuo metu Lietuva atitinka pasaulines tendencijas: senatvės pensijos amžiaus riba moterims yra 63 m. 4 mėn., o vyrams 64 m. 2 mėn., tačiau jau 2027 metais tiek vyrams, tiek moterims, šis slenkstis sieks 65 metus“, – pasakoja A. Paliukaitė.

Kitose Baltijos šalyse pensinis amžius padidės dar greičiau. Latviai ir estai, atitinkamai iki 2025 m. ir 2026 m., pensinio amžiaus kartelę kels iki 65-erių. Oficiali pensinio amžiaus Latvijoje riba siekia 63 m. 6 mėn, Estijoje – 63 m. 9 mėn.

Pasak A. Paliukaitės, suprantama, kad išsivysčiusios šalys kelia pensinio amžiaus kartelę, norėdamos sumažinti didžiulę naštą, krentančią ant darbingo amžiaus žmonių pečių.

„Jei šiuo metu Lietuvoje vyresnių nei 55 m. žmonių skaičius yra apie 35 proc., už trisdešimties metų jis pakils iki 45 proc. Tuo pat metu demografinės senatvės koeficientas kasmet vis didėja. Pernai šimtui vaikų iki 14 metų amžiaus teko 132 vyresni nei 65 metų žmonės, rodo Statistikos departamento duomenys. Išsivysčiusiose valstybėse vis gerėjant medicinos technologijoms ir mažėjant gimstamumui, jų vyriausybės neturi kitos išeities kaip tik kelti pensinio amžiaus kartelę“, – sako A. Paliukaitė.

Europiečiai linkę dar labiau didinti pensinį amžių

Vieną efektyviausių pensijų sistemų turinčioje Danijoje, pensinis amžius jau 2022 m. kils iki 67 metų, tą patį 2024 m. padarys ir geriausia šalimi pensininkams tituluojami Nyderlandai. Šiuo metu Danijoje pensinis amžius siekia 65 m., Nyderlanduose – 66 m. 4 mėn.

Jungtinės Karalystės užmojai apima dar tolimesnę ateitį. Jau šiandien pensinio amžiaus kartelė čia užkelta iki 66 m., nuo 2028 m. ji padidės iki 67 metų, o 2037 m. sieks 68 m.

Už šešerių metų pensinio amžiaus slenkstis 67 m. sieks ir Vokietijoje bei Ispanijoje. Abiejose valstybėse šiandien senatvės pensiją gauna asmenys, sulaukę kiek daugiau nei 65 m.

Didžiausią pensinį amžių visoje Europoje šiuo metu turi Islandija – jis 67 m. siekia jau šiandien. Įdomu tai, kad šioje šalyje daroma išimtis jūreiviams, kurie į pensiją gali išeiti sulaukę šešiasdešimties. Kol kas Islandija kelti turimos ribos neplanuoja.

Išimtis iš taisyklės – Norvegija

Nors bene visos Europos šalys pensinio amžiaus ribą didina, galima rasti ir išimčių. Dar visai neseniai, Norvegijoje pensinis amžius siekė 67 m., tačiau įvykdžius lankstumo pensijos sistemai suteikusią reformą, į pensiją šalies gyventojai gali išeiti nuo 62 iki 75 metų.

„Ši sistema susilaukė daugybės pagyrimų, nes ji daugiausiai naudos duoda tiems, kurie kelionę darbo rinkoje baigia vėliau. Tad taip norvegai yra skatinami dirbti ilgiau, o už tai valstybė jiems atsidėkoja papildomai. Tokiu būdu kovojama su neigiamomis augančios vidutinės gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo pasekmėmis, socialinės apsaugos sistema tampa mažiau apkrauta“, – sako A. Paliukaitė.

Pensinis amžius už Europos ribų dažniausiai žemesnis

Žvelgiant už Europos ribų, galima pastebėti ir gerokai žemiau nuleistų pensinio amžiaus slenksčių.

„Pavyzdžiui, mažiausias pasaulyje pensinis amžius yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur jis siekia vos 49 m. Visgi šis amžius taikomas tik pačioje valstybėje gyvenantiems piliečiams – emigrantai, norintys gauti pensiją, privalo sulaukti 60 m.“, – pastebi A. Paliukaitė.

Kiek mažesnį pensinį amžių galima sutikti ir daugelyje Azijos bei Afrikos šalių. Egipte, Kamerūne, Indijoje, Šri Lankoje jis siekia 60 m., o, pavyzdžiui, Irane, Vietname moterų pensiniam amžiui kartelė yra dar žemesnė ir siekia 55 m.

Kitose aukštu ekonomikos lygiu ir ilga gyvenimo trukme pasižyminčiose valstybėse pensinis amžius aukštesnis. Pavyzdžiui, Australijoje jis šiandien siekia 66 m. ir dar 2023 m. liepą kils iki 67 m. JAV pensijų sistema panaši į Norvegijos – šioje valstybėje taip pat galima gauti tam tikras išmokas nuo 62 m., tačiau į pilną pensiją pretenduoja tik daugiau nei 66 m. sulaukę amerikiečiai.

Išsiskiria Libija ir Pietų Korėja

Didesnė pensinio amžiaus riba dažnai koreliuoja su ilga gyvenimo trukme bei aukštu pragyvenimo lygiu, tačiau Libija ir Pietų Korėja – išimtys iš taisyklės.

„Pietų Korėjoje pensinio amžiaus kartelė užkelta vos iki 60 m., tačiau šalies gyventojai vidutiniškai darbo rinką palieka net 72 m. To priežastis – ne tik aukšta vidutinė gyvenimo trukmė, bet ir vienas didžiausių senyvo amžiaus žmonių skurdo lygių tarp EBPO šalių. Tai reiškia, kad korėjiečiams net pasiekus pensinį amžių reikia papildomai dirbti, kad užsitikrintų finansinį saugumą“, – sako A. Paliukaitė.

Tuo metu Libijoje gyvenimo trukmė siekia daugiau nei 72 m., tačiau čia pensinė amžiaus riba – aukščiausia pasaulyje ir siekia 70 m.

Vis tiek laukia ilga pensija

„Luminor“ ekspertė pažymi, kad Lietuvoje šiandien vidutiniškai 65-erių sulaukę vyrai dar gyvena 14,5 metų, o moterys – net 19,7 metų. Tad net jeigu ateityje pensinis amžius bus dar labiau ilginamas, vis vien pensijoje praleisime daug laiko. Todėl anot specialistės, siekiant šiuos metus nugyventi patogiai, rūpintis savo ateitimi reikia ir individualiai, ir jau dabar.

„Norint išėjus į pensiją jaustis patogiai ir pernelyg nekeisti kasdienių įpročių, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų. Valstybės senatvės pensija užtikrina tik apie 30–40 proc. dabartinio žmogaus atlygio. Kaupiant antros pakopos pensijų fonde, ši suma paauga iki 40–50 proc. atlyginimo. Likusią dalį turėtų užtikrinti taupymas trečioje pakopoje. Visgi kaupiant pensijų fonduose visada reikia atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi“, – teigia A. Paliukaitė.

Luminor

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+