Finišuoja (iš kairės į dešinę): Radvilė, Kotryna ir Akvilė iš Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos.
Sausio 12 dieną, šeštadienį, gausiai sniegu nuklotose Vilniaus gatvėse vyko XXII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas pagerbti 1991 metais sausio 13 dieną žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų atminimą. Prieš šešerius metus reklaminiame bėgimo lankstinuke buvo užrašyti puikiai nusakantys bėgimo esmę ir prasmę žodžiai, kuriuos galima kartoti kiekvienais metais: „Kaip galima pagerbti tautos didvyrius? Gyvuosius apdovanoti ordinais ir medaliais. Žuvusiems pastatyti paminklus, apie juos rašyti knygas, kurti eilėraščius, dainas. Jų vardais ir pavardėmis pavadinti mokyklas, gatves, aikštes, parkus… Tačiau niekur kitur pasaulyje nėra tokio unikalaus didvyrių pagerbimo būdo kaip Lietuvoje. Bėgimo mėgėjų asociacija, norėdama prisidėti prie žuvusių tautos didvyrių Laisvės gynėjų pagerbimo, 1992 m. pirmą kartą sukvietė visų Lietuvos regionų atstovus į Vilnių, kad jie, bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“, kiekvienas savo širdyje pastatytų paminklą didvyriams.“
Visi dalyviai nuo 10 valandos registravosi aikštelėje prie Antakalnio kapinių, Karių kapų gatvėje. 12 valandą buvo duotas bėgimo startas, ir, sėkmingai įveikę 9 kilometrų atstumą, bėgikai finišavo Sausio 13-osios gatvėje, prie Televizijos bokšto. Visi dalyviai, atbėgę į finišą, gavo keraminius atminimo medalius, galėjo atsigaivinti karšta arbata su bandele. Bėgime dalyvavo trylika Bagaslaviškio Igno Šeiniaus mokinių, dvidešimt Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ir septyniolika Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos jaunųjų šaulių. Šios trys mokyklos bėgime, skirtame pagerbti žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų atminimą, dalyvauja jau daug metų. Sutikite, jog tai anaiptol ne paprastas bėgimas, tai pagarbos žuvusiems už Lietuvos laisvę išraiškos forma. Tai – patriotiškumo pamoka, kurioje jaunas žmogus auklėjamas ne gražiais žodžiais, o jausmais ir patirtimi. Nuoširdus ačiū šių mokyklų vadovams, kad jie supranta tokių netradicinių pamokų reikšmę ir tokiam kilniam tikslui leidžia pasinaudoti mokykliniais autobusiukais.
Šį kartą, galima sakyti, oras nuotaikos negadino. Vos juntamas šaltukas ir nedidelis vėjelis nė kiek netrukdė bėgikams. Prieš septynerius metus pirmą kartą bėgime dalyvavo, o vėliau ir bagaslaviškiečių distancijos rekordą pasiekė (38 minutės) Deividas Jeremičius. Tais metais šeštokui didelį įspūdį padarė karių bėgimas koja kojon ir garsios jų skanduotės. Šiais metais Deividas taip pat bėgo „Gyvybės ir mirties keliu“. Jau antrą kartą – su karine uniforma karių gretose. Į šio karių būrio kolonos galą buvo priimti ir keli bagaslaviškiečiai, kurie didelę kelio dalį koja kojon bėgo iki pat finišo. Net gatvėje stovint šiurpuliai per kūną nubėga, kada apie du šimtus karių, išsirikiavusių kolona po keturis, drausmingai koja kojon su skanduote bėga gatve…
Šiais metais XXII tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime dalyvavo beveik tūkstančiu daugiau dalyvių – 3280 (pernai – 2485 dalyviai). Tarp mokyklų gausiausią delegaciją atsiuntė Biržų „Atžalyno“ vidurinė mokykla (61 bėgikas).
„Gyvybės ir mirties keliu“ šiais metais bėgo net 950 jaunųjų šaulių ir 700 karių. Tarp jaunųjų šaulių gausiausia buvo Vilniaus apskrities (kuriai priklauso ir Širvintų 10-oji kuopa) komanda – 269 bėgikai. Pirmasis bėgikas finišą pasiekė jau po 28 minučių.
Vyriausiam dalyviui Jonui Burokui iš Marijampolės – 81 metai. Vyriausia bėgikė – Vilma Naruškienė – 71 metai. Ne tik apdovanojimo ceremonijoje, tačiau ir pačiame bėgime dalyvavo… vienas Lietuvos seimo atstovas – Algirdas Sysas.
Bėgimas tikrai prasmingas ir reikalingas, tik labai trūko vieno esminio dalyko. Jei ne keletas minioje tautinės vėliavos spalvos kepuraitėmis pasipuošusių jaunųjų šaulių galvų, tai nežinotum nė kurioje valstybėje šis renginys vyksta. Juk šiais laikais daugelio valstybių karių uniformos panašios. Negi lietuviai taip nemėgsta savo trispalvės? Tiesa, – virš bagaslaviškiečių mokyklinio autobuso plazdėjo Lietuvos valstybinė vėliava. Ji puikavosi ir virš širvintiškio Tomo Labanausko kuprinės. Ir tai bene viskas…
Remigijus Bonikatas
[nggallery id=302]
