Skaityta: 1 740
Gedvilė Vinslauskaitė: „Perspektyvų yra. Reikia laiko, darbo ir finansų.“
Sausio 23 d. Širvintose vyks ristūnų žirgų lenktynės merės Živilės Pinskuvienės taurei laimėti. Lenktynėse varžysis apie 50 žirgų ir jų važnyčiotojai iš Utenos, Lazdijų, Varėnos, Alytaus, Ukmergės, Panevėžio, Širvintų. Laukiama ir svečių iš Latvijos. Vaikai galės pasivažinėti rogėmis, pajodinėti poniais, vyks prekyba, gros kapelos. Apie tai, kaip sekasi mūsų žirgynui, kokią jo viziją puoselėja bendrovė, pasiteiravome naujosios ŽŪB „Žirgynas“ direktorės Gedvilės Vinslauskaitės.
– Kiek laiko vadovaujate Širvintų žirgynui? Kas atvedė jauną merginą į šią, atrodytų, gana vyrišką sritį?
– Tai šeimos tradicija. Mano tėtis buvo važnyčiotojas, todėl nuo pat vaikystės esu šalia žirgų. Žirgyno direktore tapau 2015 m. balandžio 1 d.
– Daugelis vyresnio amžiaus širvintiškių atsimena laikus, kai Širvintose vykdavo didžiulės žirgų lenktynės, vaikai lankė būrelius, kraštas garsėjo aukštais žirgų sporto pasiekimais… Koks dabar yra Širvintų žirgynas? Kokią jo viziją esate sukūrusi?
– Mūsų arklidėse dabar gyvena apie 30 žirgų, dirba 5 darbuotojai ir, kaip mes sakome, fanatikai – tai žmonės, kurie čia ateina dėl entuziazmo, dėl meilės žirgams, sportui, dėl senosios tradicijos palaikymo. Esame geranoriški, stengiamės padėti ir bendradarbiauti. Mūsų vizija – didelis, kompleksiškas žirgynas, atviras visuomenei. Su pramogomis, būreliais vaikams, stovyklomis. Taip pat siekiame, kad mūsų auginami ir treniruojami žirgai rodytų kuo geresnius rezultatus lenktynėse. Žirgynas yra palankioje vietoje – šalia miesto, bet čia pat miškas, upė, plačios pievos. Žirgų sportas – tai sena ir graži tradicija, kurią šio krašto žmonės dar gerai prisimena, todėl galime ją atgaivinti ir pritaikyti šiems laikams. Perspektyvos yra, tačiau dar reikia laiko, daug darbo ir finansų, kad jos būtų pasiektos.
– Kas tie fanatikai?
– Tai gerai žinomi Širvintose važnyčiotojai Juozas Kvakšys ir Diana Jarmalavičienė. Ne taip seniai į „fanatikų klubą“ įstojusi Renata Pažusienė. Šie žmonės ne tik patys sportuoja, augina ir prižiūri žirgus, bet ir savanoriškai prisideda prie daugelio darbų. Esu be galo jiems dėkinga.
– Papasakokite trumpai apie žirgus. Kuo ypatingas jų charakteris? Kodėl šis gyvulys yra tikras žmogaus draugas nuo seniausių laikų?
– Pasakoti apie žirgus galima būtų be galo. Žirgas labai panašus į žmogų. Kiekvienas turi savo charakterį, su kiekvienu reikia rasti tinkamą bendravimo būdą. Kad pasiekume gerų rezultatų, su žirgu reikia sudaryti komandą, kad jis pasitikėtu tavim, o tu juo. Iš žirgo visuomet sulauksi palaikymo. Tačiau būna, kad ir susipykstam, aš nekalbu, o žirgas net neatsisuka. Tada po truputį, atsargiai susitaikom…
– Apibūdinkite savo, direktorės, pareigas. Kolektyvas nedidelis, tikriausiai ir pačiai tenka imtis įvairių darbų.
– Direktorė – tai tik įrašas. Iš tiesų tenka atlikti įvairius darbus: arklininkės, veterinarės, važnyčiotojos, teritorijos prižiūrėtojos, vadybininkės, technikos tvarkytojos ir t.t. Viską darome tie patys žmonės, o bazė – visiškai pasenusi, įranga nusidėvėjusi. Praktiškai, tai, kas buvo nuo pastatymo laikų, taip yra ir dabar. Reikalingi pokyčiai, todėl po truputį judame į priekį ir keičiamės.
– Kaip suprantame, darbas žirgyne – pagrindinis Jūsų užsiėmimas. Ar lieka laiko laisvalaikiui?
– Be darbo žirgyne, dar mokytojauju Molėtų rajono Alantos technologijos ir verslo mokykloje. Žinoma, gyvenimo tempas yra nepaprastai greitas, laisvalaikio lieka mažai. O didžiausias mano pomėgis ir pagrindinis hobis, žinoma, – žirgai. Šis pomėgis ir kartu darbas neturi pertraukų. Juk tai – gyvi padarai. Žirgus reikia nuolat treniruoti ir prižiūrėti. Pavasarį kumelės pradeda vesti mažylius. Būna, kad iki paryčių tenka padėti kumelei atsivedant kumeliuką. Vasarą – šienapjūtė, pašarų ruošimas. Tai tas, tai anas – laisvo laiko nelieka daug. Bet per daug nesiskundžiu dėl to. Ir aš fanatikė, myliu savo darbą.
– Pristatykite ateinantį savaitgalį organizuojamą renginį. Ko gali tikėtis širvintiškiai?
– Varžybos-bandymai Širvintų hipodrome vyksta gana dažnai. Tiesiog iki šiol neskyrėme daug dėmesio reklamai, viešinimui. Po paskutinių varžybų sausio 9 dieną, kreipiausi į Širvintų rajono savivaldybę, merę Živilę Pinskuvienę dėl pagalbos surengiant būsimas varžybas, kurios sportininkams bus tarsi repeticija prieš didžiąsias Sartų lenktynes. Merė išreiškė pageidavimą atgaivinti senąją tradiciją, pakilias ir šventiškas žirgų lenktynes su pramogomis vaikams ir visai šeimai. Tad kartu su Savivaldybe, Kultūros centru ir VšĮ Respublikine lenktyninių žirgų lyga sausio 23 d. 12 val. Širvintose surengsime didesnes, šventiškesnes žirgų lenktynes. Kviečiu atvykti ne tik širvintiškius, bet ir svečius iš kitų rajonų. Bus smagu ir įdomu!
– Ačiū už pokalbį. Sėkmės įgyvendinant sumanymus.

ŽŪB „Žirgynas“ direktorė Gedvilė Vinslauskaitė
Sausio 23 d. Širvintose vyks ristūnų žirgų lenktynės merės Živilės Pinskuvienės taurei laimėti. Lenktynėse varžysis apie 50 žirgų ir jų važnyčiotojai iš Utenos, Lazdijų, Varėnos, Alytaus, Ukmergės, Panevėžio, Širvintų. Laukiama ir svečių iš Latvijos. Vaikai galės pasivažinėti rogėmis, pajodinėti poniais, vyks prekyba, gros kapelos. Apie tai, kaip sekasi mūsų žirgynui, kokią jo viziją puoselėja bendrovė, pasiteiravome naujosios ŽŪB „Žirgynas“ direktorės Gedvilės Vinslauskaitės.
– Kiek laiko vadovaujate Širvintų žirgynui? Kas atvedė jauną merginą į šią, atrodytų, gana vyrišką sritį?
– Tai šeimos tradicija. Mano tėtis buvo važnyčiotojas, todėl nuo pat vaikystės esu šalia žirgų. Žirgyno direktore tapau 2015 m. balandžio 1 d.
– Daugelis vyresnio amžiaus širvintiškių atsimena laikus, kai Širvintose vykdavo didžiulės žirgų lenktynės, vaikai lankė būrelius, kraštas garsėjo aukštais žirgų sporto pasiekimais… Koks dabar yra Širvintų žirgynas? Kokią jo viziją esate sukūrusi?
– Mūsų arklidėse dabar gyvena apie 30 žirgų, dirba 5 darbuotojai ir, kaip mes sakome, fanatikai – tai žmonės, kurie čia ateina dėl entuziazmo, dėl meilės žirgams, sportui, dėl senosios tradicijos palaikymo. Esame geranoriški, stengiamės padėti ir bendradarbiauti. Mūsų vizija – didelis, kompleksiškas žirgynas, atviras visuomenei. Su pramogomis, būreliais vaikams, stovyklomis. Taip pat siekiame, kad mūsų auginami ir treniruojami žirgai rodytų kuo geresnius rezultatus lenktynėse. Žirgynas yra palankioje vietoje – šalia miesto, bet čia pat miškas, upė, plačios pievos. Žirgų sportas – tai sena ir graži tradicija, kurią šio krašto žmonės dar gerai prisimena, todėl galime ją atgaivinti ir pritaikyti šiems laikams. Perspektyvos yra, tačiau dar reikia laiko, daug darbo ir finansų, kad jos būtų pasiektos.
– Kas tie fanatikai?
– Tai gerai žinomi Širvintose važnyčiotojai Juozas Kvakšys ir Diana Jarmalavičienė. Ne taip seniai į „fanatikų klubą“ įstojusi Renata Pažusienė. Šie žmonės ne tik patys sportuoja, augina ir prižiūri žirgus, bet ir savanoriškai prisideda prie daugelio darbų. Esu be galo jiems dėkinga.
– Papasakokite trumpai apie žirgus. Kuo ypatingas jų charakteris? Kodėl šis gyvulys yra tikras žmogaus draugas nuo seniausių laikų?
– Pasakoti apie žirgus galima būtų be galo. Žirgas labai panašus į žmogų. Kiekvienas turi savo charakterį, su kiekvienu reikia rasti tinkamą bendravimo būdą. Kad pasiektume gerų rezultatų, su žirgu reikia sudaryti komandą, kad jis pasitikėtų tavim, o tu juo. Iš žirgo visuomet sulauksi palaikymo. Tačiau būna, kad ir susipykstam, aš nekalbu, o žirgas net neatsisuka. Tada po truputį, atsargiai susitaikom…
– Apibūdinkite savo, direktorės, pareigas. Kolektyvas nedidelis, tikriausiai ir pačiai tenka imtis įvairių darbų.
– Direktorė – tai tik įrašas. Iš tiesų tenka atlikti įvairius darbus: arklininkės, veterinarės, važnyčiotojos, teritorijos prižiūrėtojos, vadybininkės, technikos tvarkytojos ir t.t. Viską daro tie patys žmonės, o bazė – visiškai pasenusi, įranga nusidėvėjusi. Praktiškai, tai, kas buvo nuo pastatymo laikų, taip yra ir dabar. Reikalingi pokyčiai, todėl po truputį judame į priekį ir keičiamės.

– Kaip suprantame, darbas žirgyne – pagrindinis Jūsų užsiėmimas. Ar lieka laiko laisvalaikiui?
– Be darbo žirgyne, dar mokytojauju Molėtų rajono Alantos technologijos ir verslo mokykloje. Žinoma, gyvenimo tempas yra nepaprastai greitas, laisvalaikio lieka mažai. O didžiausias mano pomėgis ir pagrindinis hobis, žinoma, – žirgai. Šis pomėgis ir kartu darbas neturi pertraukų. Juk tai – gyvi padarai. Žirgus reikia nuolat treniruoti ir prižiūrėti. Pavasarį kumelės pradeda vesti mažylius. Būna, kad iki paryčių tenka padėti kumelei atsivedant kumeliuką. Vasarą – šienapjūtė, pašarų ruošimas. Tai tas, tai anas – laisvo laiko nelieka daug. Bet per daug nesiskundžiu dėl to. Ir aš fanatikė, myliu savo darbą.
– Pristatykite ateinantį savaitgalį organizuojamą renginį. Ko gali tikėtis širvintiškiai?
– Varžybos-bandymai Širvintų hipodrome vyksta gana dažnai. Tiesiog iki šiol neskyrėme daug dėmesio reklamai, viešinimui. Po paskutinių varžybų sausio 9 dieną, kreipiausi į Širvintų rajono savivaldybę, merę Živilę Pinskuvienę dėl pagalbos surengiant būsimas varžybas, kurios sportininkams bus tarsi repeticija prieš didžiąsias Sartų lenktynes. Merė išreiškė pageidavimą atgaivinti senąją tradiciją, pakilias ir šventiškas žirgų lenktynes su pramogomis vaikams ir visai šeimai. Tad kartu su Savivaldybe, Kultūros centru ir VšĮ Respublikine lenktyninių žirgų lyga sausio 23 d. 12 val. Širvintose surengsime didesnes, šventiškesnes žirgų lenktynes. Kviečiu atvykti ne tik širvintiškius, bet ir svečius iš kitų rajonų. Bus smagu ir įdomu!
– Ačiū už pokalbį. Sėkmės įgyvendinant sumanymus.
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
tu grazi