Kas turi pradžią, turi ir pabaigą… Prieš 49 metus iš Žemaitijos į Širvintas atvyko jaunutė, smulkutė, šviesiaplaukė mergina. Įgijusi medicinos seselės profesiją, su lagaminu rankose, ji ieškojo Širvintų ligoninės. Kryžių lyg ir matė, tačiau sunkiai patikėjo savo akimis išvydusi pastatą. Pastatas pasikeitė, tačiau Aldona Beliakova Širvintų ligoninėje išdirbo beveik pusę amžiaus.
„Turbūt nėra nei vieno širvintiškio, prie kurio nebūtumėte prisilietusi, kurio nebūtumėt paguodusi ar padrąsinusi.
Turbūt ne veltui paskelbus šimtmečio širvintiškio rinkimus, daugybę žmonių siūlė būtent Jūsų kandidatūrą.
Nuoširdžiausio AČIŪ tikrai negana išreikšti tą dėkingumą ir pagarbą žmogui, taip sąžiningai, atsakingai ir visa širdimi atsidėjusiam profesiniam pašaukimui,“ – sakė Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, įteikusi Aldonai Beliakovai gėlių ir padėką už ilgametį atsakingą darbą ir svarų indėlį sveikatos sistemai.
Gražiausiais žodžiais patikimą, pareigingą, visada pasiruošusią padėti vyr. medicinos slaugytoją apibūdino glėbį gražiausių rožių įteikęs gydytojas Remigijus Jotautis, kuriam ji talkino ilgus metus, ir ligoninės vadovas Dainius Bučas, sakęs, kad kolektyvui bus sunku apsiprasti su darbu be Aldonos, tačiau palinkėjęs jai visokeriopos sėkmės naujajame gyvenimo etape.
„Kiekvieną jauną specialistą pradėjusį dirbti ligoninėje Aldona mokė – žiūrėk į pacientą kaip į savo artimiausią žmogų.“
„Aldona į veną pataikytų net stovėdama ant galvos“.
Susirinkę kolegos medikai dalijosi savo prisiminimais, juokavo, dėkojo, išsakė nuoširdžius palinkėjimus. Juk šitiek metų tarp žmonių ir su jais susieja nematomais, tačiau labai stipriais ryšiais.
Kuo geriausios kloties, stiprios sveikatos, naujų potyrių ir šviesių jausmų, gerb. Aldona!
Užs. Nr. 24.
