Tarp labiausiai taškančių lėšas valdymui – ir Širvintų savivaldybė

Širvintų savivaldybė įvardijama tarp tų, kuriose didžiausios valdymo išlaidos.

Jau daug metų žurnalas „Veidas“ sudaro savivaldybių reitingus. „Rekordiškai“ žemai – net 51-ojoje reitingo vietoje tarp 60 savivaldybių Širvintų buvo atsidūrusi 2010 metais, kai rajonui vadovavo liberalcentristas Kęstutis Pakalnis.

Šiemet visos savivaldybės vertintos pagal dvidešimt penkis parametrus. Kiekviena savivaldybė galėjo surinkti daugiausiai 200 taškų. Tiesa, net ir pirmosiose pozicijose atsidūrusios Vilniaus miesto ir Neringos savivaldybės surinko atitinkamai tik 148,8 ir 131,31 balą. Širvintų savivaldybė surinko 80,04 balus ir yra tarp „vidutiniokių“. Per viduriuką mūsų savivaldybė yra pagal būsto šildymo kompensacijos gavėjų, moksleivių, gaunančių nemokamą maitinimą, socialinės pašalpos gavėjų, registruotų ilgalaikių bedarbių skaičių (tiesa, už palyginti neaukštą pastarąjį rodiklį, ko gero, reikėtų dėkoti sostinei, kurioje dirba nemaža dalis mūsų rajono gyventojų). Na o pagal pensininkų skaičių 1 tūkstančiui savivaldybės gyventojų (242,9) jau ritamės į antrąją lentelės pusę ir po metų kitų galime atsidurti tarp labiausiai senėjančių rajonų.

Savaitraštis „Veidas“ cituoja Vilniaus universiteto profesorę demografę Dovilę Krupickaitę: „Jei Lietuvoje nebus radikaliai skatinamas gimstamumas, po 40-50 metų jau ne tik kaimiškos Lietuvos teritorijos, bet ir rajonų centrai taps Sibiro dykromis.“

Pagal 1 gyventojui tenkančias biudžeto lėšas – 1028 Lt – esame paskutiniame dešimtuke tarp kitų savivaldybių.

Švelniai tariant kuklūs mūsų savivaldybės rodikliai ir pagal tiesiogines užsienio investicijas 1 gyventojui – 101 Lt. Ką jau čia lygintis su Mažeikiais (64619 Lt) ar Kazlų Rūda (21 963 Lt), jei net Rietavo savivaldybėje 1 gyventojui tenka 199 Lt.

Kaip čia nepritarsi mokslininkų išvadoms, kad vietos politikams labiausiai stinga kūrybingumo ir vizijos, kokią jie norėtų matyti ir kurti savo savivaldybę ne tik ir ne tiek naudojantis ES parama regionų skirtumams išlyginti, kiek kviečiant įvairius investuotojus. „Bet daugelio savivaldybių politikai paprasčiausiai bijo verslininkų, negeba su jais bendrauti, ypač su užsieniečiais. Tiesa, iš esmės visos Lietuvos savivaldybių administracijos turi bendradarbiavimo su Vokietijos, Austrijos, Švedijos, Norvegijos, kitų šalių savivaldybių administracijomis sutartis, tačiau bendradarbiavimas dažniausiai apsiriboja valdininkų paturistavimu.“ Ar ne tarp tokių ir mūsiškės savivaldybės vadovai?

Gyvenimo kokybę kiekvienoje savivaldybėje lemia ne tik investicijos, ES parama ar finansavimas iš biudžeto. Ne mažiau svarbūs ir mero veiksmai, savivaldybės biurokratinis aparatas, jo darbo efektyvumas ir išlaikymo sąnaudos, paprasčiau sakant – labai svarbu, ar rajono vadovai, apsupti gausaus valdininkų būrio, kuris gyvena iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų, moka ūkiškai tvarkytis.

Remiantis žurnalo „Veidas“ statistika, mūsų savivaldybė yra viena iš kelių, kuriose didžiausios valdymo išlaidos – 9,74 proc. Prieš mus tik Pagėgių (13,17 proc.), Neringos (12,93 proc.) Rietavo (9,85 proc.) savivaldybės. Dar šių metų pradžioje, analizuodamas valdymo išlaidas ir priekaištaudamas dėl valdžios neūkiškumo, žurnalas „Veidas“ apie tokias savivaldybes, kuriose didelė dalis lėšų ištaškoma valdininkų armijai išlaikyti, rašė: „…kad ir kiek turėtų savarankiškų lėšų, labiau linkusios jas skirti ne miestelėnų, o valdininkijos gerovei“. Taigi, biurokratinio aparato išlaikymas mažiau nei 17-ai tūkstančių mūsų rajono gyventojų yra didelė našta. Ir nepanašu, kad ji menkėtų, nes valdininkų skaičius lyg ir nemažėja, o gyventojų, deja…

„Širvintų krašto“ informacija