1934 metais Sovietų sąjungoje įvyko 17–asis bolševikų partijos suvažiavimas, į istoriją įėjęs oficialiu pavadinimu „Nugalėtojų suvažiavimas“. Po šio suvažiavimo tapo populiari Stalino ištarta frazė, kad laimi ne daugiausiai gavęs balsų, o tas, už kurį daugiausiai balsų suskaičiavo komisija. Nors pagal oficialiai įtvirtintus rezultatus laikoma, kad prieš Staliną balsavo tik 3 suvažiavimo dalyviai, o prieš Kirovą – 4, istorikai šiuos duomenis laiko išgalvotus, nes bendras paduotų už ir prieš balsų skaičius pastebimai skyrėsi nuo teisę balsuoti turėjusių deputatų skaičiaus.
Perestroikos metais nuskambėjo istorija apie tai, kaip prieš šį suvažiavimą centrinėje bolševikų partijos spaudoje buvo bandoma formuoti Stalino kultą. Imta „žaisti“ su skyriais. Stalino aplinka sugalvojo, kaip koreguoti artėjančio suvažiavimo delegatų nuomonę. Pagal šio žaidimo taisykles, skyriai turėjo pasisakyti, ką jie norėtų matyti partijos valdžioje ir vadovo poste. Skyrių balsas turėjo tapti priesaku delegatams, kaip jie turėtų balsuoti suvažiavime. Balsavo visa Sovietų sąjunga ir savo rezoliucijas siuntė į Maskvą, o tuos balsavimus skelbė laikraštis „Pravda“ ir skaitė visa šalis.
Aišku, laikraščio žinutės skelbė neįtikėtino Stalino populiarumo skaičius. Tačiau iš tiesų situacija buvo priešinga – daugiau skyrių pasisakė už Kirovo palaikymą, tik suglumę rezoliucijų siuntėjai savo akimis netikėjo žinutėse matydami vietomis sukeistus skaičius.
Ši įžanga kažkuo primena dabar mūsiškių socialdemokratų panaudotą žaidimą su skyriais. To žaidimo metu esą buvo atsiklausta nuomonės, ką deleguoti į premjerus, dabar – su kuo formuoti valdančiąją koaliciją. Kaip aiškina socialdemokratų grietinėlė, būtent skyriai savivaldybėse nulėmė, kad būtų atsisveikinta su Skvernelio demokratais ir pasirinkta koalicija su Žemaitaičio ir Verygos komandomis.
„Didžioji dauguma skyrių pasisakė už koaliciją su „Nemuno aušra“ ir „valstiečiais“, – vienai televizijų sakė partijos vicepirmininkė J. Zailskienė. „Lrytas TV“ cituoja ir kategoriškesnius jos žodžius: „Nei vienas skyrius nepalaikė dabartinės situacijos, dabartinės koalicijos, nes, manau, tie ginčai tarp demokratų ir „Nemuno aušros“ buvo pastebėti ir žmonės įvertino, kad toks darbas bus sudėtingas“.
Iš pasisakymo galima suprasti, kad visi 60 skyrių pareiškė NE tolesniam bendradarbiavimui su Skverneliu. Tačiau laikinasis partijos vadas M. Sinkevičius mini kitus skaičius – 46 (kai kuriuose šaltiniuose – 47) iš 60. Taigi, kalbėti, kad visi pasisakė prieš, yra gerokai per daug kategoriška: 46 iš 60 – tai toli gražu 100 proc.
Šis socialdemokratų žaidimas su skyrių nuomone kelia šypseną. Sakykime, susirenka Širvintose ar Akmenėje būrelis dėl skaičiaus prirašytų pagiringų vietos politikuotojų, tarp kurių šmėžuoja buvę kompartijos ir komsomolo veikėjai, ir sprendžia, kaip turėtų būti valdoma nepriklausomos Lietuvos valstybė. Jei Leninas sakė, kad valdyti gali kiekviena virėja, kodėl negali valdyti neaiškios praeities profsąjungietė, o dėl jos nuspręsti buvęs kolūkio pirmininkas ar rajkomo instruktorė?
Pasibaigus vasarai, Seimas rinksis ir iš naujo dalysis valdžią. Ko gero, iki tol išgirsime dar daug įvairių dalykų. Gali nutikti ir taip, kad jau kelis kartus išbandyta skyrių korta dar ne kartą bus mesta ant stalo. Sakykime, kai socialdemokratai paskelbs amnestiją čekutininkams ar įves automobilių taršos mokestį, mums bus paaiškina, kad taip pageidavo „46 iš 60 skyrių“. O gal kalbės labiau kategoriškai, kaip Baudžiamojo kodekso pataisą dėl čekutininkų pasiūliusi Zailskienė ar komunarė Budbergytė: „Nei vienas skyrius nepalaikė dabartinės situacijos, kai čekutininkai traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o tokių mokesčių automobilininkams nėra“.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
