Šių dienų žemaitiška ištikimybė Vytautui

„Faktas, kad opozicija mirė birželio 30 dieną,“ – Rūtos Janutienės laidoje per internetu transliuojamą OpTV pareiškė visuomenės veikėjas Kęstutis Skrebys, Lietuvos piliečiams labiau žinomas kaip dvi kadencijas dirbęs Seime, kurį laiką ėjęs Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro pareigas.

Kalbėdamas apie opozicijos mirtį, Kęstutis Skrebys taip įvertino paskutinę pavasario sesijos dieną Seime vykusį balsavimą, kuriuo buvo įtvirtinta, neva anuomet Vytautas Landsbergis ėjo valstybės vadovo pareigas.

Prieš savaitę kaip tik rašėme, kad va(l)dovo karūna (o gal aureolė) senoliui buvo uždėta Sauliaus Skvernelio suburtos frakcijos „Vardan Lietuvos“ rankomis, tad ta tema nesiplėsime. Tik priminsime, kad tų balsų iš „Vardan Lietuvos“ frakcijos kaip tik ir trūko valdantiesiems, tądien neturėjusiems daugumos priimti tokį jiems svarbų sprendimą. Landsbergio karūnavimo idėjos autoriumi laikomas buvęs Skvernelio bendražygis į valdžios olimpą Viktoras Pranckietis.

„Neaišku tik, kodėl registravosi, bet savo pozicijos taip ir neparodė „vardanvaldiečiai“ Domas Griškevičius ir Zigmantas Balčytis bei regionininkas Remigijus Žemaitaitis,“ – samprotaudami apie balsavimą paklausėme ir pabandėme atsakyti prielaida, „gal jie tiesiog buvo rezervistai, jei kuriam būtų susukę vidurius nuo to, ką daro“.

Jei visi kiti iš opozicijos, balsavę už, prieš, susilaikę ar tik registravęsi buvo galimai dėl dotacijos Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ parsidavę „skvernelininkai“, tai „regionininko“ Remigijaus Žemaitaičio motyvai lieka iki galo neaiškūs. Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko ir vienintelio tos partijos atstovo Seime motyvų nesugebėjo atskleisti ir Rūta Janutienė su Kęstučiu Skrebiu. Porelė tik konstatavo, kad mūsų tarybos nario Vidmanto Mateikos buvęs bosas partijoje užsiregistravo balsavimui ir prisidėjo prie to, kad būtų užtikrintas kvorumas, kai visa Lietuvos regionų frakcija, vadovaujama Jono Pinskaus, apskritai nedalyvavo Vytauto Landsbergio karūnavime.

O juk kalbėdamas apie opozicijos mirtį, Kęstutis Skrebys kažkuria prasme taip įvertino ir Žemaitaičio poelgį. Juo labiau kad Žemaitaičio pozicija turi dar ir simbolinę prasmę. Iš istorijos žinome, kad žemaičiai negali dovanoti Vytautui Didžiajam, kad šis juos padovanojo kryžiuočiams už palaikymą rūmų intrigose dėl valdovo sosto. Tačiau ši asmeninė nuoskauda nesutrukdė žemaičiams Vytauto Didžiojo pusėje išstoti prieš teutonus per Žalgirio mūšį.

Daugeliui iki šiol keista, kodėl žemaičiai parodė ištikimybę Vytautui, kuris net keturis kartus žemaičius padovanojo ordinui.

Žemaitijoje (Šilutėje) gimęs ir augęs, ten mokyklą baigęs Remigijus Žemaitaitis, galima sakyti, pasielgė panašiai, kaip jo protėviai senovės Žemaitijoje. Kilus dilemai, būti ar nebūti šių laikų Vytautui Lietuvos va(l)dovu, žemaitis Žemaitaitis atsiskyrė nuo visos frakcijos ir įstatė Seimo nario kortelę į registracijos lizdą. Kartu su dviem Artūrais (Zuoku ir Paulausku) įkurtos Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas, ko gero, taip norėjo prikišamai parodyti, kad ignoruoja Lietuvos regionų frakcijos, kurios nariu yra, poziciją ir šiam spektakliui garantuoja kvorumą.

„O gal opozicionerius Remigijus Žemaitaitis tiesiog yra opozicijoje, nes taip reikia valdantiesiems?“ – galėjo paklausti Janutienė su Skrebiu, ir būtų neprašovę.

Kai Sankt Peterburgo „tarptautiniame ekonomikos forume“ Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas savo pasisakymais įgėlė Rusijos diktatoriui Putinui, visas pasaulis aikčiojo: „O čia tai drąsuolis!“

Tik Kazachstano opozicija atsargiai grūmojo pirštu ir siūlė nepulti Tokajevui ant kaklo. Kazachstano opozicionierių manymu, Tokajevas kalbėjo ne Kinijos lūpomis, kaip įtarė daugelis, o žaidė Rusijai naudingus ir jos sumodeliuotus žaidimus. Pasak opozicijos, dabar, kai pasaulis susiskaidęs į dvi stovyklas, Putinui naudinga turėti ne taip aiškiai išreikštą saviškį, koks, sakykime, yra Baltarusijos diktatorius Lukašenka. Tai, kad per Kazachstaną bandoma apeiti daugelį Vakarų sankcijų, kad per šią šalį keliauja prekės, finansiniai srautai ir ieškoma sąjungininkų vienais ar kitais klausimais, parodo, jog santykinai savarankišką politiką vykdantis ir „savo nuomonę“ turintis Kazachstanas yra žymiai tvirtesnis ir naudingesnis partneris Rusijai nei atvirai jos pastumdėle laikoma ir baze invazijai į Ukrainą paversta Baltarusija.

Jei ieškotume sąsajų su šiuo Kazachstano opozicionierių pastebėjimu, išeitų, kad mūsų valdantiesiems yra tiesiog naudinga turėti savų žmonių opozicijoje, kurie ir balsais prisidėtų, kai būtina, ir nutekintų, kas ten rezgama, kai reikia…

Sending
Skaitytojų įvertinimas
3 (2 įvert.)

1 Atsakymas į "Šių dienų žemaitiška ištikimybė Vytautui"

  1. Anonimas parašė:

    🙂

Comments are closed.

scroll to top