Nors prieš rinkimus rajono valdžia pilnomis saujomis žarstė pažadus apie laimingesnį, geresnį ir turtingesnį gyvenimą, vos atėję į valdžią savo pažadus, matyt, pamiršo. Kol kas rajono gyventojai vargu ar jaučia žadėtąjį geresnį gyvenimą – didinami mokesčiai, darbo vietų nedaugėja ir t.t., o į visus klausimus atsakoma viena ir ta pačia fraze: „Nėra pinigų.“
Tačiau, panašu, kad kai kuriems dalykams Savivaldybė lėšų surastų net ir nepritekliuje. Jei pagalvojote, kad tarp tokių dalykų yra švietimas, sveikatos apsauga, sportas, o gal aplinkos tvarkymo darbai – klystate. Savivaldybė labiau linkusi rasti lėšų savo pačios valdymo modeliui tobulinti.
Kasmet organizuojamų mokymų kvalifikacijai kelti tikriausiai nebeužtenka, nes praėjusiame rajono tarybos posėdyje buvo bandoma „prastumti“ naują projektą, kuris Savivaldybei, o tiksliau – visiems širvintiškiams, būtų atsiėjęs 60 tūkst. litų. Kitą dalį, 400 tūkst. Lt, finansuotų Europos Sąjungos fondai.
Naujoji sistema skirta įdiegti kokybės valdymo modelį administracijoje. Šio projekto tikslas – tobulinti administracijos veiklos valdymą. Jis turėtų padėti apibrėžti keliamus reikalavimus valstybės tarnautojams bei jų darbo metodus. Tik ar Savivaldybės darbuotojai, dar prieš pradėdami dirbti, nėra supažindinami su įvairiausiais reikalavimais? Argi dėlto dar gali kilti problemų?
Kitaip sakant, praėjusiame tarybos posėdyje buvo bandoma dar kartą investuoti pinigus į tai, kad dabar Savivaldybėje suteikiamos paslaugos būtų labiau centralizuotos. Svarbiausiu argumentu buvo įvardinta tai, kad: „Kitos savivaldybės jau turi panašias sistemas.“ Bet savivaldybė savivaldybei nelygi – ir gyventojų, ir administracijos darbuotojų skaičiumi, ir biudžeto išgalėmis.
Nors sprendimo projekte ir rašoma, kad rezultatai yra orientuoti į gyventojus, tačiau galima tuo ir abejoti – naujoji sistema siejasi išskirtinai su administracijos valdymo modeliu, dėl kurio pokyčių gyventojai ypatingų naujovių ir naudos vargu ar patirtų.
Tarybos posėdžio metu opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė suabejojo, ar Savivaldybei šiuo metu tikrai būtiniausias toks projektas: „Ar ne per didelė prabanga tai būtų Savivaldybei? Gal reiktų apie tokius dalykus kalbėti gerokai vėliau? Suprantu, kad per šiuos projektus lengviausiai įsisavinami pinigai, nes nėra kaip tiksliai patvirtinti ir išmatuoti rezultatų, bet gal neverta?“
Viešojoje erdvėje jau ne kartą apie tokius projektus yra pasisakoma gana kritiškai: tvirtinama, kad jei neįmanoma realiai patikrinti projekto rezultatų, sudaromos palankios sąlygos vadinamajam „pinigų plovimui“.
Negi ir Širvintų vadovai nusprendė sukti šiuo keliu? Ar ne geriau būtų tų 60 tūkst. Lt panaudoti kitiems, rajono gyventojams tikrai naudingiems dalykams?
Kad ir kaip būtų, tarybos posėdžio metu buvo nuspręsta pataupyti visų širvintiškių pinigus ir atsisakyti sprendimo projekto. Tačiau atsiminus rajono valdžios atkaklumą kai kuriais abejotinais klausimais, kažin ar po kelių posėdžių ir vėl nebus mėginama pristatyti analogišką projektą.
„Širvintų krašto“ informacija
Pagyvenusi ponia Pietų Kinijoje niekada nemanė, jog galėtų prarasti savo pinigus dėl termitų. Tačiau nutiko būtent taip. Prieš pusę metų moteriai, kurios tapatybės valstybinė televizija neskelbia, vaikai davė 400 tūkst. juanių (apie 169,5 tūkst. litų). Užuot padėjusi pinigus į banko sąskaitą, moteris susuko juos į plastikinį maišą ir pasidėjo mediniame stalčiuje savo namuose.