Porinkiminis stebuklas: praregėję aklieji

Be abejonės, mūsų rajonui svarbi naujiena, kad Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė deda tašką nacionalinei politikai. Pareiškusi, kad pasitraukia, merė sakė susikoncentruosianti vietos reikalams. O ir jos įkurtas visuomeninis judėjimas „Drauge kurkime Širvintų krašto ateitį“ tebeegzistuoja, nėra išregistruotas.

Ši žinia, be abejonės, pradžiugins ne vieną, o ypač tuos trumparegius rajono rinkėjus, kurie per rinkimus į Europos parlamentą balsavo už kitus, kad tik rajono nepaliktų darbšti, energinga, veikli merė. Galbūt dėl aiškios komunikacijos stokos, gal dėl specifinio mentaliteto jie taip ir nesuvokė, kad turėti savo žmogų tokioje struktūroje Širvintų kraštui yra nepalyginti geriau, nei neturėti. Identiškas pasirinkimo galvosopis pasikartojo per rinkimus į Seimą, nors merė tiesiogiai ir nesirengė iškeisti rajoną dėl vietos nacionalinėje politikoje. Tie patys rinkėjai vėl gi nesuvokė, ką į galvą gerai įsikalė Ukmergės rajono žmonės: savas, laiko jau patikrintas Seimo narys, mūsų bendruomenei būtų privalumas. Rezultatas: gavom svetimą, o dar ir naujoką šiame žaidime.

Ką padarysi, juk demokratija tam ir yra demokratija, kad žmonės patys nuspręstų, kuriems politikams deleguoti sprendimų teisę. Tarp kitko, iš senovės Graikijos, mums davusios demokratiją, atėjo ir kelios šiandien ypač aktualios sampratos. Senovės graikai aktyvius visuomenės narius vadino polites, o stovinčius nuošalyje, privačius asmenis, kuriems trūksta profesinių įgūdžių bei supratimo, – idiotes. Lotynų kalboje žodis idiota, reiškęs ‘paprastas žmogus’, vėliau įgijo reikšmę ‘neišsilavinęs, nemąstantis, tamsus žmogus’. Senovės prancūzams idiote irgi reiškė ‘neišsilavinęs, nemąstantis, tamsus žmogus; kvailys’, iš kurio apie 1300 metus atsirado analogiškas angliškas žodis idiot su tokia pačia reikšme.

Taigi šiandien rinkti politikų eina ne idiotai, o rinkėjai, tačiau rezultatai, kaip rodo susiformavusi valdančioji koalicija, Prezidento Gitano Nausėdos pavadinta klaida, galėtume grįžti prie klasikinės žodžio reikšmės. Jei ką iš rinkėjų tai žeidžia, meskit akmenį senovės civilizacijoms.

Po antrojo rinkimų turo čiaupas staiga atsivėrė ir visu smarkumu pasipylė lavina tvirtinimų, kokie netikėliai yra socialdemokratai, kokius savanaudiškus tikslus sprendžia demokratai ir koks apgailėtinų politinių atliekų sambūris yra „Nemuno aušra“. Prieš akis – ketverių metų kadencija, per kurią, o gal ir greičiau, pamatysime viską, ko akys dar nematė, o ausys – negirdėjo. Tačiau bene pirmoji, taip garsiai visiems sušukusi apie tikrąjį Žemaitaičio veidą, buvo rajono merė Živilė Pinskuvienė. Atėjusi į jo susitikimą su rinkėjais Širvintose, merė neišlaikė ir perkeltine prasme pamurkdė išsišokėlį į jo skleidžiamą purvą.

Galbūt merės buvo pasirinktas ne geriausias būdas politiniam disputui, tačiau efektas buvo: susikirtimas rado didelį atgarsį televizijose, internetinėje žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Gaila tik, kad jį vertinę politikai, kaip antai Skvernelis, įvykį Širvintose panaudojo kitokiems argumentams, kaip antai šioje savivaldybėje yra sunku visiems politikams. Jei atvykėliai ir negaus mušti, tai lengva nebus.

Ieškodamas užuojautos ir dėmesio, į Širvintas tuojau pats atskuodė ir laisvietis Tomas Vytautas Raskevičius, sumanęs apkaltinti Pinskuvienę sovietinio palikimo saugojimu. Žmogus tribūnai net išnaudojo mieste vykusią Rudens šventę. Vėl prakiuro žiniasklaida, socialiniai tinklai, medijos. Tik kažkodėl dauguma jų dabar tyli, kad tam pačiam visų galų meistrui Raskevičiui prašant įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai, Desovietizacijos komisija nusprendė, kad tai nėra totalitarizmo ženklas.

Apie „Nemuno aušrą“ ir galimą situaciją, kuri jau tapo faktinė, Prezidentas Gitanas Nausėda galėjo aiškiau prabilti ir anksčiau. Jis pareiškė netvirtinsiantis „Nemuno aušros“ pasiūlytų kandidatų į ministrus ir paragino koaliciją užribyje ieškoti „technokratų“, t. y. su partija nesusijusių specialistų. Taip yra buvę ir anksčiau, kai partijoms teko ieškoti su jomis nesiejamų ministrų. Tokiu būdu Prezidentas savotiškai įkando Žemaitaičiui už visą tą reputacinę žalą, kuri jo dėka užgriuvo ant Lietuvos. Aštresnio nemuninkų pažeminimo iš Prezidentūros, žinant Konstitucijoje apibrėžtas Prezidento galias, vargu ar buvo galima tikėtis, nebent Gitanas Nausėda būtų pasiūlęs tvirtinti ministru Živilę Pinskuvienę, jeigu ją „Nemuno aušra“ teiktų vadovauti kuriai ministerijai. Tai būtų buvęs mirtinas atsakomasis reputacinis spyris jau politikos papėdėje ant nugaros paguldytam Žemaitaičiui. Dar neseniai neslėpęs ambicijų vadovauti, šis nusižemino iki tiek, kad prasitarė galįs likti ir be postų, kad tik būtų valdančiojoje koalicijoje. O tada jau galės šantažuoti socialdemokratus ir skvernelininkus, kad šie šoktų pagal Žemaitaičio dūdelę. Kaip tuo atveju, kai Lietuvą valdė Paksas, o šį – Borisovas. Buvęs Pakso bendražygis, jo, kaip europarlamentaro, patarėjas, Žemaitaitis puikiai nutuokia, kokias virveles ir kaip galima tampyti.

Tiesa, kaip užsiminiau pradžioje, Živilė Pinskuvienė pareiškė dedanti tašką nacionalinei politikai, todėl toks valdžios išsidėstymas taptų neįmanomas net teoriškai. Kita vertus, Džeimsas Bondas siūlė „niekada nesakyti niekada“. Tuo ir pasijuokime iš situacijos. Juolab, kad laukia karšta šios kadencijos Seimo kadencija. Žadėjęs suvalgyti kepurę, jei Blinkevičiūtė nebus premjerė, socialdemokratas Sysas prieš kameras ragavo šokoladinę kepurę su pipirais ir dūsavo, jog aitru – vadinasi, artėjantys ketveri metai nebus saldūs.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 15 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (2 įvert.)

1 Atsakymas į "Porinkiminis stebuklas: praregėję aklieji"

  1. kostas parašė:

    Gana šikt ant kitų.Atsibodai

Comments are closed.

scroll to top