Politikos stuobrius – į laužą!

Evangelijoje pagal Matą pasakojama, kaip Jėzus sakė savo mokiniams, jog kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. „Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių,“ – pridūrė Mokytojas.

Šią Šventojo Rašto išmintį galima pritaikyti daugybėje šiandieninio gyvenimo sričių, taip pat ir politikoje. Jei žmonės dažniau rinktųsi, kokį derlių subrandina atskiri politikai, ko gero, nebūtų iš kadencijos į kadenciją lyg lauknešėliai perduodamų „sąrašinių“ politikų. T. y. veikėjų, kurių nuopelnų paieška tokia pat vaisinga, kaip ir žibuoklių skynimas gruodžio mėnesį. Jei visiems rinkėjams darbai būtų svarbesni už pažadus, jau po vienos kadencijos tokie šnekučiai ir prisiplakėliai keliautų į politikos laužą.

Kaip parodė praėjęs tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl Širvintų rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto dalinio pakeitimo, tokių politikos stuobrių atsirastų ir mūsų rajone.

Šio klausimo svarstymas šiaip jau turėjo virsti formalumu, po kurio gal net vertėjo pakelti šampano taures. Kažin ar yra buvęs atvejis, kai Širvintų rajono savivaldybės tarybai džiaugsmingai tektų pritarti, jog taip smarkiai, beveik 5,1 mln. eurų, būtų padidintos, o ne nubrauktos savivaldybės biudžeto pajamos.

Biudžeto pajamų padidėjimą nuo 16,398 mln. eurų iki 21,4882 mln. eurų nulėmė tai, kad vietinės reikšmės keliams buvo skirta 1,206 mln. eurų ir dar 260 tūkst. eurų, 349 tūkst. eurų duota Širvintų miesto Vilniaus gatvei ir Širvintų sen. Kabaldos k. Paširvinčio gatvei kapitališkai remontuoti. Taip pat 20,6 tūkst. eurų duota Širvintų sen. Puorių kaimo Šilelio gatvei ir Rožių gatvei, esančioms sodininkų bendrijos „Šilelis“ teritorijoje, kapitališkai remontuoti, 310,3 tūkst. eurų – vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti. Vietos valdžios pastangas vainikavo ir 440 tūkst. eurų, skirtų projektui „Sporto komplekso Širvintose, Kalnalaukio g. 41, įkūrimas“, 200 tūkst. eurų – Širvintų krašto kovų už laisvę muziejaus Kernavėje įkūrimui, 60 tūkst. eurų – Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo erdvių modernizavimui. Net 1,5 mln. eurų išmušta Sporto komplekso I ir II etapų užbaigimo darbams. Biudžeto pajamas taip pat papildys 250 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti „Atžalyno“ progimnazijos stadiono modernizavimui. Atkeliaus ir 14 tūkst. eurų tarpinstituciniam bendradarbiavimui, 27,6 tūkst. eurų – neformaliajam vaikų švietimui. Gaunamų lėšų sąrašą galima dar tęsti: 413,8 tūkst. eurų duodama kaip projektams skirtos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, 25,2 tūkst. eurų – kaip Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos kompensuojamos lėšos. Žinoma, tarp biudžetą papildančių pajamų nevalia pamiršti ir 21,1 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti kaip vienkartinės premijos. Bet ne šiaip kokiems dykinėtojams, o socialinių paslaugų įstaigose dirbantiems darbuotojams – už ypač svarbių užduočių vykdymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu.

Visa tai, kas paminėta, ir yra įspūdinga maždaug 5,1 mln. eurų suma, į kurią abejingai numoti ranka gali tik absoliutus avigalvis. Tokius su mėšlina šluota reikia vyti kuo toliau nuo darbo taryboje.

Šis klausimas dėl biudžeto dalinio pakeitimo, kaip ir kiti, buvo aptartas išvakarėse vykusiame komitetų posėdyje. Padidėjimo priežastis taip pat buvo nurodyta ir Aiškinamajame nutarimo rašte. Bet iš bananmedžių į posėdžių salės kėdes nukritusiems opozicijos nariams buvo smalsu, kiek gi iš viso skiriama lėšų Sporto kompleksui?! Galbūt tam, kad internetinės posėdžio transliacijos žiūrovams pasirodytų, jog tokie tarybos nariai dar apskritai egzistuoja.

Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus vedėjai Vilijai Ramaškevičienei pasakius tai, ką opozicionieriai ir taip turi pasidėję prieš nosį, buvo balsuojama.

Reikėtų pasidžiaugti, kad taip ir neatsirado balsavusių prieš šį nutarimą. Tačiau net keturi opozicijos tarybos nariai – „darbietis“ Alfredas Astikas, „zuokininkas“ Vidmantas Mateika, „valstiečiai“ Inga Matukaitė ir Alytė Skeberienė balsuodami dėl šio sprendimo susilaikė.

Gal šie keturi opozicionieriai taip ir nesuprato, ar šie milijonai rajonui yra duodami, ar juos teks grąžinti į valstybės biudžetą, kas buvo virtę kone kasdienybe prie rajono vairo stovint jų bendražygiams Kęstučiui Pakalniui ar Vincui Jasiukevičiui?

Jei šie opozicionieriai vis dėlto susigaudė, kad pinigai rajono gyventojams nukrito iš dangaus, toks piktybinis abejingumas tik stebina. Juk susilaikyti – tai irgi nebalsuoti už. O jei nesi už – tai vis tiek esi prieš. Galima drąsiai tvirtinti, kad šie keturi prieš „santvarką“ idėjiškai nusistatę „komunarai“ nėra už tai, kad Širvintų rajono gyventojai važinėtų gerais keliais, kad savo sveikata ir galbūt gyvybę rizikavę socialiniai darbuotojai gautų premijas, kad rajonas, turbūt paskutinis iš visų savivaldybių šalyje, po kelis dešimtmečius trukusių kalbų pagaliau turėtų savo krašto muziejų, kad galų gale būtų pastatytas ir žmonėms atiduotas šiuolaikinis sporto kompleksas, kuriuo galės naudotis visi, taigi ir jie patys. Tam nepritarti gali tik istorijos vargdienis, pasisakantis už tai, kad Širvintų rajonas išliktų tarsi koks užsikonservavęs „šviesaus rytojaus“ rezervatas su išklypusiais šaligatviais, duobėtais žvyrkeliais, pievomis pavirtusiais aikštynais ir iškasto dumblo krūvomis.

O gal teisi buvo posėdžiui vadovavusi Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, kuri replikavo, jog buvusio „valstiečių“ kolegos Vyto Šimonėlio toje pat salėje anuomet išsakytas „palinkėjimas“, kad naujasis sporto kompleksas virstų „šimtmečio statyba“, tikrai netaps tikrove. Jei taip, tai pono Šimonėlio ir jo bendražygių medis vėl liks be vaisių. O jei be vaisių – tai į laužą!

Gintaras Bielskis