Pigesnių už grybus dujų galėjome turėti net Širvintų rajone

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba prognozuoja, kad šį sezoną šilumos kaina Širvintose kils 15,47 proc. – nuo 4,72 iki 5,45 ct/kWh

Nesuklysiu pasakęs, kad šių dienų aktualija, be abejonės, yra prasidėjęs naujasis šildymo sezonas ir prognozuojami kaštai. Štai vilniečiai gąsdinami, kad šildymas sostinėje gali pabrangti 60 procentų, o dėl to labiausiai kalta dujų kaina.

Daugiau kaip prieš penkerius metus planuota Vilniuje pastatyti naują katilinę, kuri naudotų pigesnį biokurą, tačiau patekėjus Remigijaus Šimašiaus saulutei šis projektas buvo numarintas. Taigi, sostinė faktiškai liko šildoma dujomis, kurių kaina dabar kyla kaip ant mielių. Dėl to aimanuoja ne vien tik Lietuva, bet ir visa Europa. Vasaros pabaigą ir rudens pradžią ilgai prisiminsime ir dešimtmetį nematytais elektros energijos kainų šuoliais. Skelbiama, kad vidutinė savaitinė vienos megavatvalandės kaina „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje antrąją rugsėjo savaitę pasiekė 124,12 Eur, kai prieš metus ji buvo vos 43,43 Eur. Brangiai už elektrą mokėta ir Vokietijoje (126,19 Eur/MWh), Prancūzijoje (125,40 Eur/MWh), pietinėje Norvegijos kainų zonoje (106,70 Eur/MWh), o Jungtinėje Karalystėje elektros kaina pasiekė net 193,23 svarų/MWh (virš 226 Eur/MWh) ribą.

Dažniausia priežastis, kodėl brangsta elektra, taip pat nurodoma rekordinė gamtinių dujų kaina ir mažesnis nei įprastai požeminių dujų saugyklų užpildymo lygis. Energetikai ir ekonomistai skaičiuoja, kad šiluminių elektrinių naudojamų gamtinių dujų kaina spalio mėnesiui Europos ateities sandorių rinkoje formuojasi ties 55 Eur/MWh riba, o tai maždaug penkis kartus daugiau nei buvo lygiai prieš metus.

Širvintiškiai gali atsikvėpti lengviau, kadangi į jų namus tiekiama šiluma pagaminama deginant biokurą. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, Širvintų miesto katilinėje biokuras sudaro net 99,3 proc. viso sudeginamo kuro. Tiesa, ir jo kainos kyla, kadangi dar vasarą tapo aišku, jog šalyje artėjančiam šildymo sezonui biokuru nebuvo tinkamai pasirūpinta. Premjerė Ingrida Šimonytė leido suprasti, kad ji nieko negali padaryti: kainos nepakeis, biokuro trūksta, nors lietuviškos medienos atliekos paliekamos pūti miškuose. Į ką šilumininkai atsakė, kad kainų kilimą iš dalies lemia jo įsigijimo tvarka, nes biokurą tenka pirkti biržoje, o jo kainą nustato stambiausi žaidėjai. Miškininkai siūlosi šilumininkus daugiausia aprūpinti mažiau kaloringomis kirtimo atliekomis ir išvartomis, nes sveika ir kokybiška mediena pirmiausia iškeliauja gamybininkams. Biokuro kaina kyla dar ir dėl to, kad nebegausime pigesnės medienos iš Baltarusijos.

Bandant nukreipti dėmesį nuo artėjančios skaudžios realybės, grėsmės imtos vynioti į apgaulingus popierėlius. Dabartinė valdžia (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščioniai demokratai, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Laisvės partija) esminę žinutę visuomenei – ŠILUMA BRANGS – bandė paslėpti po „gera žinia“ – 15 proc. mažiau MOKĖSITE VISUS METUS“.

Gal geresnė žinia visuomenei būtų pareiškimai apie situaciją iki 2017 metų birželio 1 d., kai šilumos energijai buvo taikomas 9 proc., o ne dabartinis 21 proc. tarifas?

Norėtųsi retoriškai paklausti: ar visa tai reiškia faktą, jog pagrindinė brangstančio šildymo našta teks savivaldybėms, nes konservatorių valdžia, panašu, džiūgauja, jog didės kompensacijų gavėjų skaičius? Per ankstesnį šildymo sezoną kompensacijas už šildymą gavo apie 100 tūkst. gyventojų, o štai 2017-aisiais tokių buvo apie 180 tūkstančių. Gal šįmet sumušime įsisenėjusį rekordą?

Liaudies išmintis siūlo roges ruošti vasarą. Ją būtų galima pritaikyti ir šildymui, šiuo atveju – dujomis. Pamenu, kai verslininkas Bronius Lubys pristatinėjo idėją statyti dujų terminalą, jo pasiteiravau, kokia šio sumanymo esmė. Milijonus į tai investuoti ketinęs „Achemos“ savininkas neslėpė: dujas pirktų vasarą, kai jos pigiausios, tad brangmečiu degintų pigesnes dujas ir taip gamintų konkurencingą produkciją. Kadangi šiame sumanyme nemaža dalis dujų būtų tekusi ne tik verslininko įmonei, dujų terminalas planuotas kaip priemonė, tiekusi pigesnes dujas ir savivaldybių katilinėms.

Visi gerai žinome, kaip buvo įgyvendinta dujų terminalo idėja. Viską į savo rankas paėmė valstybė, išsinuomojo su Singapūro vėliava plaukiojantį dujolaivį „Independence“, kuris, kaip dabar paaiškėjo, tebuvo užpildomas 40-50 proc., kai rinkoje dujos buvo pigiausios. Kai Ekonomikos komiteto posėdyje paklausiau ekonomikos ir inovacijų viceministrės, kodėl tuo „pigiu metu“ vežėmės mažiau dujų, nei galėtume, išgirdau, kad į šį klausimą ji negali atsakyti. Ko gero, nenorėjo atvirai pripažinti, kad tiek dujų Lietuva nebūtų įstengusi apžioti, juk latviai ir lenkai, kuriuos matėme kaip mūsų atvežtų dujų vartotojus, po terminalo pastatymo neparodė noro naudotis mūsų paslaugomis.

Skelbiama, kad dujolaivis mūsiškiame terminale gali švartuotis vidutiniškai du kartus per mėnesį, tada jis išpumpuoja dujas į dujotiekį. Vadinasi, galėtume prisipirkti pigių dujų ir, turėdami kur, „pasidėtume“ vėlesniam naudojimui, kai jos rinkoje bus brangios. Būtent tam pasaulyje yra įrengiamos požeminės dujų saugyklos. Bet ne Lietuvoje.

Arčiausiai mūsų esanti požeminė dujų saugykla įrengta Latvijoje. Tik didelis galvosūkis: ar pavyktų su latviais susitarti dėl pigesnių dujų pasaugojimo, ar visos ekonominės naudos nesurytų ta pasaugojimo paslauga?

Šiandien mažai kas nori prisiminti, kad požeminę dujų saugyklą galėjome turėti Lietuvoje. 2009-2014 metais atlikti ilgamečiai geologiniai tyrimai parodė, kad Telšių rajone, Syderiuose esanti vieta yra tinkama požeminei gamtinių dujų saugyklai įrengti. Tačiau buvo atsižvelgta į tai, kad Latvijoje esančioje Inčiukalnio požeminėje gamtinių dujų saugykloje numatyta galimybė saugoti gamtines dujas ir kitoms šalims, tad požeminės gamtinių dujų saugyklos Lietuvoje projektas buvo užšaldytas.

Kaip mums sekasi bendradarbiauti su latviais energetikoje, vaizdžiai iliustruoja vėl ir vėl keliama baltarusiškos elektros patekimo per Latviją į Lietuvą problematika. Ignoruodami lietuvių interesus, latviai teisinasi pirmiausia besirūpinantys savo marškiniais, nes jie arčiau kūno. O juk savo laiku Lietuvoje buvo atrastos net 129 geologinės struktūros, tinkamos savai saugyklai įrengti. Tarp tyrinėtų vietovių – ir Vindeikių-Vileikiškių ruožas Širvintų rajone. Dar 1992 metais tuometinė Gargždų valstybinė naftos geologijos įmonė mūsų rajone atliko žvalgybą dėl poringojo sluoksnio, į kurį būtų galima pumpuoti dujas. Geologus domino 760 m gylyje esančių uolienų sudėtis. Prognozuota, kad tame gylyje yra poringasis sluoksnis, o virš jo pakankamai kietas gruntas.

Taigi, Vindeikių-Vileikiškių vietovė buvo laikoma viena iš galimų vietų požeminei dujų saugyklai įrengti. Turint omenyje, kad netoliese, Graužių kaime, šiandien yra Jauniūnų dujų perpumpavimo stotis, į kurią ateina magistralinis vamzdynas, Širvintų rajone įrengta dujų saugykla būtų labai patogi naudoti. Juo labiau kad dėl tiesiamo „LitPol Link“ dujotiekio netrukus turėsime galimybę dujas gauti ir perduoti į Lenkiją. T. y. pirkti pigesnes dujas iš Europos, jei rinka tokių pasiūlytų. Nereikėtų nė dujolaiviu atsivežti.

2014 metais baigus analizę, energetikams potencialiai tinkamiausia pasirodė esanti Syderių geologinė struktūra, kurios vidutiniškai 1450 metrų gylyje slūgsantis smiltainis gali būti pritaikytas gamtinių dujų saugojimui. Saugykloje būtų sukauptas reikiamas dujų kiekis, leidžiantis net esant ypatingai šaltoms oro sąlygoms užtikrinti dujų tiekimą Lietuvos vartotojams iki 52 parų. Kaip šią problematiką pristato Energetikos ministerija, „įrengta saugykla (…) leistų operatyviai patenkinti sezoninius dujų poreikio svyravimus, išnaudoti sezoninius dujų kainų svyravimus, optimizuoti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklą, nutiesus Lietuvą ir Lenkiją sujungsiantį dujotiekį, saugykla galėtų būti naudojama ir dujų saugojimo paslaugoms“.

Kai 2011 metais konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybė iškilmingai atidarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, savos požeminės saugyklos problematika dar buvo aktuali. Bet vėliau vėjai ėmė pūsti iš kitur. Nesulaukus Lenkijos energetikos įmonių dėmesio bei atsiradus galimybei naudotis Latvijos Inčiukalnio dujų saugykla, 2018 metais Lietuva atsisakė ketinimų Syderiuose įrengti kelių šimtų milijonų eurų vertės požeminę dujų saugyklą. Skaičiuota, kad saugyklos įrengimas kainuotų apie 170 mln. eurų, o dar 140 mln. eurų prireiktų 500 mln. kubų dujų „pagalvei“. Tada pasigirdo kalbų, kad dujos rinkoje yra „pigesnės už grybus“, todėl investuoti į brangią saugyklą nėra prasmės. Juo labiau kad iš Latvijos saugyklos į Lietuvą tais metais atitekėjo 28,5 proc. reikiamo dujų kiekio, beveik du trečdalius (64 proc.) pigių dujų mums atpumpavo „Gazprom“, o iš SGD terminalo tegavome vos 7,3 proc. dujų.

Beje, pabaigai dar apie latvius. Trečiadienį Ekonomikos komiteto posėdyje buvo pagarsinta, kad tuo metu, kai Europoje požeminės saugyklos geriausiu atveju užpildytos iki pusės, latviai savąją Inčiukalnio saugyklą yra užsipildę 80 proc. Kaimynai pasiruošė žiemai.

Jonas Pinskus
Seimo narys

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top