Išreikšta rinkėjų valia? O gal balsavome nepasiruošę?

Mintys ne tik sau

Spalio 12 -ąją Lietuvoje vyko Seimo rinkimai ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Politikos apžvalgininkai dabar analizuoja rezultatus, daro išvadas, diskutuoja. Ir neteko girdėti, kad kas nors, be pačių rinkimų komisijų narių, pasakytų tiesą – gana daug žmonių nesuprato, kaip teisingai išreikšti savo valią arba nemokėjo tai padaryti.

Pradėsiu nuo minčių, kilusių stebint išankstinį balsavimą. Net raštingi žmonės, atėję į Apygardos rinkimų komisiją balsuoti, po komisijos nario skubaus paaiškinimo, ką ir kaip reikia sudėti į vokus, klausė, tikslinosi. O dauguma taip ir ėjo į balsavimo kabiną nesupratę, žymėjo, klijavo… Ar ne todėl, atplėšus vokus, tiek daug biuletenių teko pripažinti negaliojančiais vien dėl to, kad į mažąjį voką buvo įdėti ne visi trys biuleteniai (pasak balsavusiųjų, jie ten paprasčiausiai netilpo), o rinkėjo pažymėjimas (biuleteniai puikavosi didžiajame voke). Gal Apygardos rinkimų komisijai reikėjo bent jau išleistame leidinyje „Seimo rinkimai 2008“ paaiškinti, kaip teisingai balsuoti į voką? 

Rinkimų stebėtojai visi kaip vienas kalba, kad balsuojant namuose, ligoninėse, senelių globos namuose retas senukas ar ligonis balsavo savarankiškai, slaptai. Dauguma tokių žmonių visiškai nesuprato, ko iš jo reikalauja. Galiausiai buvo įvykdyta ne balsuojančio, o jo artimojo ar globos namams vadovaujančio politiko valia. Į stebėtojų pastabas ir reikalavimus niekas nekreipė dėmesio. Užfiksuotos šūsnys pažeidimų taip ir liko tik popieriais be atsako, be jokios įtakos galutiniams rezultatams. Net Saugumo departamento įsikišimas dėl pažeidimų Didžiojoje Riešėje, apčiuopiamo rezultato nedavė. O juk ten namuose balsuojančiųjų valia buvo kontroliuojama išduodant jiems rinkimų biuletenius su numeruotomis šaknelėmis (stebėtojai užfiksavo net 33 tokius atvejus).

Dėl balsavimo vienmandatėje rinkimų apygardoje neaiškumų neturėjo kilti. Rinkėjams tereikėjo pasirinkti politiką, kurį remia, ir pažymėti ties jo pavarde išspausdintą skrituliuką. Tačiau ne iš vieno teko girdėti, kad nesuprato, kaip reikia balsuoti daugiamandatėje apygardoje. Biuletenis ilgas, prirašyta galybė partijų, reikėjo pažymėti ne tik vieną kurią nors, bet dar kažką rašyti į apačioje išspausdintus langelius. Todėl daugiau negu pusė rinkėjų pasirinko lengvesnį kelią – pažymėjo tik skrituliuką ties pasirinkta partija, o už jokį konkretų tos partijos kandidatą nebalsavo, kaip sakoma, paliko teisę reitinguoti kitiems, geriau suprantantiems.

Pagal naująjį Seimo rinkimų įstatymą, rinkėjų nuomonė reitinguojant turėjo lemiamą įtaką galutiniam rinkimų sąrašui. Širvintų – Vilniaus rinkimų apygardoje Nr. 55 toks balsavimo būdas pasirodė lemtingas tiek Darbo partijos kandidatui Jonui Pinskui, tiek Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų sąjungos kandidatui Tomui Baranauskui. Jeigu Tomo Baranausko numerį partijos sąraše (Nr. 80) į biuletenio apačioje išspausdintą langelį būtų įrašę visi, kurie balsavo už Tėvynės sąjungą, kandidatas dabar būtų 37 – 38 sąrašo vietoje, o tai reikštų, kad nesvarbu, kaip pasibaigtų pakartotinis balsavimas ateinantį sekmadienį, Tomas Baranauskas beveik garantuotai patektų į Seimą pagal sąrašą. Ar ne to linkėjo šiam žmogui balsavę už jį. Jei taip, kodėl nepadarė darbo iki galo?

Daugiau kaip du tūkstančiai širvintiškių rinkėjų linkėjo Seimo rinkimuose sėkmės Darbo partijos kandidatui Jonui Pinskui. Apygardoje už jį balsavo 2465 žmonės. Daugiamandatėje apygardoje Jonas Pinskus buvo įrašytas devintuoju numeriu. Kuo didesnis rinkėjų skaičius būtų įrašęs jo numerį į biuletenio apačioje esantį langelį, tuo didesnė tikimybė buvo išlaikyti arba pakelti aukštyn kandidatą partijos sąraše. Deja, pažymėję daugiamandatės apygardos biuletenyje Darbo partiją, devintą numerį į langelį įrašė tik kas trečias (du trečdaliai nerašė jokių numerių). Taigi, kandidatą Joną Pinskų palaikančių įrašų mūsų apygardoje buvo tik 857. Jeigu bent kas dešimtas nereitingavęs Darbo partijos sąrašo, bet už Joną Pinskų balsavęs rinkėjas būtų iki galo pareiškęs savo valią, jau dabar žinotume, kad Joną Pinskų vėl matysime Seime, kad į jį vėl, kaip ir praėjusią kadenciją, galėsime kreiptis įvairiais reikalais. Neskyrę reikiamo dėmesio reitingavimui, rinkėjai pakenkė kandidatui, už kurį balsavo.

Stebimės, kad Širvintos jau kuris laikas negali išsirinkti savo kandidato į Seimą, kad vis koją pakiša Vilniaus rajono rinkėjai. Paanalizuokime vilniškių elgesį mano nagrinėjamu aspektu. Balsuodami už Lenkų rinkimų akcijos kandidatus Valdemarą Tomaševskį, Michalą Mackevič’ių, net būdami garantuoti, kad jų žmonės nugalės vienmandatėse apygardose, savo numylėtinius būtinai reitinguoja. Ir reitinguoja be klaidų, tiksliai. Sakysime, V.Tomaševski’s surinko daugiau kaip 20 tūkstančių pirmumo balsų, tiek pat kiek žinomi politikai L.Graužinienė, K.Glaveckas, A.Zuokas, V.Stundys, A.Butkevičius. O juk už Lenkų rinkimų akcijos kandidatus paprastai balsuoja tik Vilniaus kraštas, o už kitus – visa Lietuva. Štai iš ko reikia mokytis. Kalbama, kad Vilnijoje rinkėjus balsuoti moko seniūnijų darbuotojai, Lenkų rinkimų akcijos aktyvas, visi dirbantys su žmonėmis. Ir ne tik prieš pat rinkimus. Pas mus politinės partijos tam neskiria jokio dėmesio. Aiškinimui, kokią reikšmę turi reitingavimas, ypač.

Įdomiau nagrinėti suprantančių ir mokančių balsuoti rinkėjų rezultatus. Širvintų – Vilniaus rinkimų apygardoje tokį pavyzdį taip pat turime. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Alfredas Astikas apimtas didybės visiems gyrėsi, kad viena jo koja jau yra Seime, nes sąraše yra dvidešimt devintasis, kad net ir tuo atveju, jei jis nepakiltų aukštyn, vieta Seime garantuota, nes tiek vietų jo partija tikrai iškovos. Rinkėjai tarė svarų žodį – tokio „politiko“ Seime tikrai nereikia. Jo dvidešimt devintą numerį į daugiamandatės rinkimų apylinkės biuletenį įrašė tik 269 Širvintų – Vilniaus rinkimų apygardos balsuotojai (beveik pusė jų – vilniškiai). A.Astikas ne tik neiškopė į antrąjį rinkimų turą, bet sąraše liko tik šešiasdešimt aštuntas ir prarado bet kokią galimybę patekti į Seimą. Sąžiningas politikas, pamatęs, kad jo Širvintų krašto žmonės neremia, neišvengiamai atsistatydintų ir iš vicemero posto. Žinoma, A. Astikas to geruoju nepadarys.

Steponas Liktoravičius

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

6 Atsakymai į “Išreikšta rinkėjų valia? O gal balsavome nepasiruošę?”

  1. Kazys parašė:

    sveikinu širvintiškius su dviejų populistų – astiko ir pinskaus – nepatekimu į seimą. įdomu, kad dabar liktaravičius puls tarnauti.

  2. :D parašė:

    uztat kas balsavo uz Darbiecius tikrai zinojo kaip ir uz ka balsuoti…nes gaus 20 lituku, ir cia visi sita zino… man tai gaila, kad Bankauskas i seima nepakliuvo… 🙁 jau taip jis ten norejo,.. ir vizitiniu buvo prisidares.. 😀 kitakart Sigi mes tave ir be pinigu isrinksim .. 🙂

  3. XXX parašė:

    Kaip dabar gyvens Živilytė, Pinskus į Seimą nepateko, o tiek daug Širvintoms “ gero padarė“, užuojauta abiems. Apie ką laikraštis rašys?

  4. as parašė:

    Citata …Partijos “Tvarka ir teisingumas” kandidatas Alfredas Astikas apimtas didybės visiems gyrėsi, kad viena jo koja jau yra Seime…
    J. Pinskus ko gero net nesapnavo kad jau ne Seime.
    Užuojaut abiems
    Nesusiprates rinkėjas

  5. juzefa parašė:

    sPer sekancius balsavimus tegu parodo gera valia miesto verslo atstovai, medikai ir pabuna komisijos nariais ir pirmininkais, o ne tik su sampano taure pozuoja rajono laikrastyje.Pgarbiai Jurate.

  6. rinkėjas parašė:

    gal atidaryti rinkėjams mokyklas.Juokingas straipsnis, neturite apie ką rašyti!?

Comments are closed.

scroll to top
+