Godumo apakinta senoji valdžia prarado beveik 700 tūkstančių litų?

Anuomet „Širvintų kraštas“ ne kartą yra rašęs apie tai, kaip buvusi rajono valdžia faktiškai susidorojo su kurį laiką UAB „Širvintų šiluma“ vadovavusiu Arturu Juškausku. Nuėjus nuo arenos „amžinybę“ rajoną valdžiusiam Vytui Šimonėliui, 2007-ųjų rinkimus laimėjusi Darbo partija ir jos į Administracijos direktores deleguota Živilė Pinskuvienė ėmė ieškoti galimybių, kaip reanimuoti šilumininkų įmonę. Prie jos vairo stojęs Arturas Juškauskas per trumpą laiką pasiūlė tikrai drąsių projektų, pavyzdžiui, – sudaryti sutartis su pigesnės medienos atliekų tiekėjais Baltarusijoje. Net buvo rengiamasi pirkti galingą smulkintuvą, Širvintose ruošti biokurą ir jį pardavinėti aplinkiniams rajonams. Dar vienas tuometės Administracijos direktorės Živilės Pinskuvienės ir šilumos įmonės vadovo sumanymas buvo gauti apyvartinių lėšų jų nesiskolinant iš bankų. Tai būtų buvę padaryta pardavus Aplinkos (apyvartinius) taršos leidimus (ATL). Šiuos leidimus energetikos resursus naudojančios įmonės parduoda kasmet, o gautas lėšas pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką panaudoja įvairiems procesams, susijusiems su įmonės veiklos modernizavimu, taršos mažinimu, energijos taupymo projektais, finansuoti. Pavyzdžiui, 2005-2008 metais „Širvintų šiluma“ šiluminių trasų remontui, katilinės rekonstrukcijai panaudojo 839 tūkst. litų, gautų pardavus ATL-us.

Taigi buvo pasiūlyta šiuos leidimus pardavinėti ne kasmet, o visus parduoti penkeriems metams į priekį (iki 2013-ųjų). Arturas Juškauskas dėl to net sudarė sutartį su brokeriais. Tada skelbtais duomenimis, ketinta parduoti 37 tūkstančius ATL vienetų. Buvo nustatyta ir kaina – 15 eurų už vieną.

2008-ųjų sausio 8 dieną iš Administracijos direktorės pareigų neteisėtai atleidus Živilę Pinskuvienę, tuojau pat buvo imtasi ir šilumininkų įmonėje dirbančio „nepavaldaus“ vadovo. Kaip jau esame rašę, 2008-ųjų metų vasario 6 dieną vykusiame UAB „Širvintų šiluma“ valdybos posėdyje (valdybos daugumą sudaro Savivaldybės administracijos atstovai, nes daugiausiai įmonės akcijų turi būtent Savivaldybė) visoms direktoriaus iniciatyvoms buvo pasakytas griežtas „Ne“. Buvo nutarta nepirkti jokios naujos technikos, nepradėti jokio papildomo verslo, atsisakyti parduoti ATL-us, dėl kurių pardavimo tuometis direktorius jau buvo sudaręs sutartį. Po kelių dienų direktorius buvo apkaltintas, kad esą vos nepadarė įmonei didelės žalos, ir – atleistas iš pareigų.

Tą patį mėnesį vykusiame rajono tarybos posėdyje tuometis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Purvaneckas, kuravęs Savivaldybės įmones, savo pranešime irgi kaltino Arturą Juškauską neva vos nepadarius UAB „Širvintų šiluma“ didelių nuostolių. Kaip tada teigė vienas rajono vadovų, „Aplinkos taršos leidimus galima parduoti ne po 15, bet daug brangiau – po 20 eurų už vieną“.

Tačiau ateitis parodė, kad godumo apimta tuometė valdžia ir Jonas Purvaneckas, ant svarstyklių guldydami dar girioje besiganantį briedį, t. y. prognozuodami milžiniškas pajamas už dar neparduotus ATL-us, nepelnytai nuvertino „darbiečio“ Arturo Juškausko įžvalgumą. Pardavusi 7000 nepanaudotų ATL-ų, sukauptų per 2008 metus, šilumininkų įmonė už kiekvieną gavo po 14 eurų ir lengva ranka prarado 7000 eurų (per 24 tūkst. litų), palyginti su tuo, kas būtų įplaukę įgyvendinus Arturo Juškausko sumanymą. Tiesa, kiti metai buvo sėkmingesni – 8000 ATL-ų buvo parduota po 15,2 euro, ir įmonė laimėjo 1600 eurų (apie 5525 litus).

Tačiau štai čia reikėtų padėti tašką. 2011 metais susikaupę 15 394 ATL-ai buvo ne parduoti, o perkelti į kitus metus, tačiau ir 2012-aisiais sandoris neįvyko – beveik 25 tūkst. ATL-ų buvo perkelti į 2013-uosius, t. y. metus, kurie pagal Arturo Juškausko sumanymą turėjo būti paskutiniai sutartyje su brokeriais. Deja, ir tais metais ATL-ai nebuvo parduoti, o dar kartą perkelti į 2014-uosius, kada iš viso net 31 tūkst. ATL-ų UAB „Širvintų šiluma“ pardavė po … 6,21 euro už vienetą.

Sunku tiksliai pasakyti, kodėl buvo nutarta kurį laiką ATL-ų nepardavinėti. Bent šiuo metu tokios informacijos neturime. Greičiausiai taip buvo nuspręsta dėl to, kad dėl didelės pasiūlos iš Rytų Europos šalių, pirmiausia – iš Ukrainos, EEX biržoje ėmė kristi jų kaina, ir valdžia išsigando, kad teks viešai pripažinti, jog iš karto visus leidimus parduoti pasiūlęs Arturas Juškauskas buvo teisus. Štai 2011 metų rugsėjo 1 dieną už 2008-2012 metų ATL-us buvo mokama po 12,51 euro, po metų, 2012-ųjų rugpjūčio 31-ąją, kaina nukrito iki 7,46 euro, o 2013 metų rugpjūčio 2 dieną jų kaina smuko net iki 4,32 euro už vienetą. Jei šios prielaidos teisingos, valdžia, matyt, nutarė užsispyrusi laukti geresnių laikų, kad įrodytų, jog ne Juškauskas, o ji buvo teisi. Kaip parodė gyvenimas, toks laukimas tebuvo vištos tupėjimas ant virto kiaušinio.

Kaip anuomet buvo suskaičiavęs mūsų kolega Steponas Liktoravičius, pardavus visus penkeriems metams į priekį skirtus Aplinkos taršos leidimus, įmonė būtų gavusi beveik 2 milijonus litų, o pinigus laikydama banke – iš pačių mažiausių palūkanų dar ir uždirbusi bent šimtą tūkstančių litų. Tada žurnalistas prognozavo, kad 2010, 2011, 2012-ųjų metų ATL-ų „Širvintų šiluma“ taip pat neparduos brangiau. Anot jo, „geriausiu atveju, už parduotus nepanaudotus ATL-us bus surinkta apie 1,5 milijono litų“.

Šiandien tenka konstatuoti, kad net ir mūsų kolega į ateitį žvelgė per daug optimistiškai – netgi ta pusantro milijono litų suma valdžiai tapo neįveikiamu stiklo kalnu.

„Monkės biznis“ („Monkey-business“, t. y. – „Beždžionių verslas“), – yra pastebėjęs P. Cvirkos romano „Frank Kruk“ herojus. Būtent tokiam geresnių laikų laukimui būtų galima prilyginti ir situaciją su ATL-ais. Tik apytiksliais skaičiavimais, nesutikusi po 15 eurų parduoti ATL-ų penkeriems metams į priekį, tuometės valdžios atstovaujama UAB „Širvintų šiluma“ valdyba per tuos penkerius metus (iš jų trejus – „tuščius“) vėjais paleido apie 200 tūkst. eurų, arba – arti 700 tūkst. litų. Žodžiu, nedovanotinai prarado daugiau nei du trečdalius milijono litų, kuriuos būtų buvę galima investuoti į šilumos ūkio modernizavimą, energijos taupymo projektus, užuot iš bankų ėmus milijonines paskolas, kurias teks grąžinti visiems vartotojams. O tų paskolų buvo ne viena, bet apie tai – kitą kartą.

ŠK informacija